Eimutis iš Šakių:Kol kas dar negirdėjau, kad kas nors iš pažįstamų būtų pašauktas. Aš manau, kad gal ir gerai, jog šaukia. Pats kariuomenėje nesu tarnavęs. Norėjau, kiek buvo šaukimų, važiavau prašiausi, bet neėmė dėl akių. Sakė, nebent karo atveju. Jei būtų karas – ir dabar eičiau ginti šalies. Nebijočiau paaukoti gyvybės – juk už tėvynę, už Lietuvą.
Indrė iš Greivsendo:Nežinau nieko, nes neseniai grįžau iš Anglijos. Turiu užsienyje daug pažįstamų ir jie labai bijo, bet man atrodo, kad juos tikriausiai vis tiek „krapštys“. Iš tikrųjų valstybė gerai daro. Daug vyrų nenori, bet juk turi kažkas ginti valstybę. Man pačiai patinka vyrai, ragavę kariuomenės, juk tai vyriška. Jei tikčiau pagal amžių, aš taip pat eičiau savanore. Norėjau kažkada, bet netiko mano ūgis ir svoris. O kad vyrai eina, tai puiku.
Kristina iš Girėnų:
