Sima KAZARIANPo įvairius rajono kaimus išsibarstę medžiais apaugę kalneliai, kuriuose palaidoti mūsų protėviai, dažnai čia pat stovi ir apleistos koplytėlės ar nedidelės bažnyčios. Jos yra senos ir turi istorinę vertę, tačiau bėgant metams vis labiau nyksta.
Nuotr. Šilgaliuose esanti koplytėlė laukia Kultūros paveldo departamento specialistų sprendimo.
Ne visose senose kapinaitėse yra laidojama šiais laikais, tačiau kai kuriose dar galima pamatyti gedulingų procesijų, o ten esančiose koplytėlėse kartais vyksta pamaldos. Čia galima rasti unikalių dalykų: senovinės statybos pavyzdžių, puošnių altorių, liaudies kalvių kurtų kryžių.
Grafo poilsį sudrumstė plėšikai
Daugelyje kaimų senosios, antrąjį šimtmetį skaičiuojančios maldos vietos yra visiškai apleistos, nes trūksta pinigų jų restauracijai. Lukšių seniūnas Vidas Cikana vertina šias senas koplytėles ir stengiasi, kad jos nesunyktų. Neseniai jis remontavo Staliorių koplyčią Liepalotuose – apkalė sienas, pakeitė stogą, pakėlė, kad nesmegtų.
„Mano svajonė atstatyti Pelenių koplyčią. Ten buvo grafo Tomo Potockio sarkofagas, kurį karo metais susprogdino kapų plėšikai ieškantys paslėpto aukso. Peleniuose palaidotas ir grafo brolis, vienas garsių Lietuvos partizanų, Tauro apygardos vadas, kapitonas Faustas Grybinas. Kalnelyje sovietmečiu buvo metama dvėseliena, jis buvo virtęs tikru šiukšlynu. Aš labai pasipiktinau ir 1987 metais mes, kartu su kitais entuziastais, kalnelį sutvarkėme“,- pasakojo V. Cikana.
Beje, labai vertinga yra ir šioje seniūnijoje esanti Sutkų bažnytėlė. Ten esančiose kapinaitėse daug kryžių, kurie įtraukti į Lietuvos sakralinės dailės paminklų sąrašą.
Įtrauks į kultūros paveldą
Šiuo metu Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius siekia, kad į kultūros paveldo sąrašą būtų įtraukta Šilgalių koplytėlė, esanti Lukšių seniūnijoje.
Jei koplytėlė būtų įtraukta į paveldo sąrašą, būtų lengviau gauti finansavimą restauravimui. Tačiau prieš tai Kultūros paveldo centras turi ištirti jos vertingąsias savybes.
Koplytėlė buvo visai susmegusi, bet 1995 m. seniūnijos iniciatyva ji buvo pakelta, perdengtas stogas, apkalta viena pastato pusė. „Plaudami sienas mes radome medžio tapybos fragmentų, kuriuos būtinai reikėtų išsaugoti. Taip pat norėtųsi atstatyti varpinę, koplytėlei reikėtų skardinio stogo“,- pasakojo V. Cikana.
Vertingas paveikslas išvežtas į Vilnių
Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, koplytėlė yra vertinga ir saugotina, turi gražius altorius. Beje, juos prieš kelerius metus restauravo trys Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientės.
Pagrindinio altoriaus paveikslas yra restauruotas ir saugomas Vilniuje. „Restauravus koplyčią galbūt pavyktų jį parsivežti atgal į Šilgalius. Be to, Zyplių dvare yra kryžius, kurį vienas kalvis atkūrė pagal seną kryžių, rastą Šilgaliuose. Sutvarkius koplytėlę, jį būtų galima ten nuvežti“,- atskleidė planus V. Cikana.
Koplytėlės statybos laikas yra neaiškus. Sienoje įrėžta XVIII a. žyminti data, tačiau aplinkiniai kalba, kad koplytėlę statė Bacevičius, kuris gimė XIX a. pradžioje. Visa tai išsiaiškins paveldosaugininkai.
Meldėsi 100 žmonių
Šilgalių koplytėlėje retkarčiais vyksta pamaldos, čia susirenka buvę Lepšių gyventojai iš visos Lietuvos. „Anąmet Šilgaliuose meldėsi gal 100 žmonių, nors koplytėlėje jų telpa tik 30. Tai labai gražus kaimo vienybės pavyzdys. Taigi judėjimas vyksta, žmonės myli šią vietą“,- pasakojo V. Cikana. Jis paminėjo, kad finansiškai padeda bei koplytėle, kapinaitėmis rūpinasi bendruomenės centro pirmininkė Ona Baltrušaitienė, finansavusi tvoros remontą.
Šiuo metu ten galima laidoti žmones. Tiesa, visas kalnelis pilnas protėvių palaikų ir kiekvienąkart laidojant duobkasiai juos atkasa, tačiau protėvių amžino poilsio vieta priglaudžia visus.
Mindaugas iš Zapyškio:
