Turizmo sezonas turi savo atspalvius – vieną vasarinį, o kitą žieminį

bendoraitiene ziminckiene
Šakių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja Birutė Bendoraitienė (kairėje) džiaugiasi, kad kolegės Vaidos Zimnickienės straipsnis, publikuotas viename Latvijos žurnale, pritraukė iš šios kaimyninės šalies į mūsų kraštą net keletą turistų grupių. D. Pavalkio nuotr.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Sakoma, kad viščiukus skaičiuoja rudenį, tačiau Šakių turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) darbuotojos tvirtina, kad nors prasidėjus šaltajam metų laikotarpiui turistų srautai ir sumažėja, tačiau turizmo sezonas nesibaigia. Jis tiesiog persikelia į patalpas, kuriose vyksta jaukūs pasisėdėjimai, edukacijos.

Nors sakoma, kad blogo oro nėra, yra tik bloga apranga, tačiau, pasak Šakių TVIC darbuotojos, gidės Birutės Bendoraitienės, šaltuoju metų laikotarpiu turistai mieliau renkasi ekskursijas į dvarus ir muziejus, įvairias edukacijas, kurių rajone apstu.

„Jei vasarą norime kuo daugiau pamatyti ir nusifotografuoti, tai rudenį prasideda vadinamasis lėtasis turizmas – turistai ramiai pavaikšto po Šakius ir tris valandas, kaip prancūzai, gali valgyti ir degustuoti patiekalus“, – tvirtino B. Bendoraitienė, pabrėždama, kad žiemą ypač išpopuliarėja duonos ir šakočio kepimo edukacijos, nes žmonėms reikia šilumos, reikia emocijos, to zanavykiško unoro, juo labiau, kad „gamtinio turizmo mėgėjų srautas sumažėja, nes kai kurie mūsų turizmo objektai tiesiogine prasme nuleidžia vėliavas“.

Vienas tokių – Jono Valaičio Bulvės muziejus Kudirkos Naumiestyje, kuris pavasarį vėl iškilmingai pakels sezono vėliavą, Žemosios Panemunės dvaras šiuo metu taip pat jau ilsisi, nes viduje dar nėra ką pažiūrėti, todėl laukia kito turizmo sezono.

Gidės teigimu, vis tik yra objektų, kurie sezoniškumo neturi. Taip yra su Sudargo piliakalniais. Žmonės važiuoja ir vasarą, ir rudenį, kai galima pasigrožėti įspūdingomis spalvomis, o žiemą šią vietą pamėgę vaikštūnai, renkantys 10 tūkst. žingsnių. Pašnekovė patikino, kad tam Sudargas tobula vieta, nes apėjus piliakalnių kompleksą surenki 7 tūkst. žingsnių.

„Turizmo sezonas turi savo atspalvius – vieną vasarinį, kitą žieminį“, – įsitikinusi B. Bendoraitienė, pastebėjusi, kad mūsų krašte vis tik daugiausiai lankosi lietuviai, nes užsieniečiai sudaro tik kokį vieną procentą.

Besikalbant apie užsieniečius, Šakių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotoja prisiminė: „Buvo toks kuriozas su viena latvių agentūra, kuri paskambino ir prakalbo rusų kalba, o mes pagalvojom, kad sukčiai. Jų darbuotoja visą laiką bandė man pasakyti: „Nepadėkit ragelio. Aš iš turizmo agentūros.“

B. Bendoraitienė pasakojo, kad „ne tik mūsų dvarai, bet ir Sudargo žmonės, išgirdę rusų kalbą, iš karto padeda ragelį“, todėl latviai apgailestavo, kad labai sunku susisiekti. Tačiau gavę informacijos, jie atrado Zanavykiją ir šią vasarą pas mus organizavo net keletą turistinių turų. Kaip paaiškėjo, susidomėjimas mūsų kraštu atsirado tada, kai viename Latvijos žurnale buvo anglų kalba publikuotas Šakių TVIC darbuotojos Vaidos Zimnickienės straipsnis apie tai, ką galima pamatyti Zanavykijoje.

Nors dabar, gidės tvirtinimu, jau kontaktų dalijimas netenka prasmės, nes visi turi internetą ir gali, kada reikia, pasigūglinti, tačiau, be puslapio www.visitsakiai.lt, Šakių TVIC dar gali pasiūlyti ir popierinius lankstinukus, naują mūsų krašto turizmo objektų leidinį, devynias skrajutes su Šakių krašto turizmo naujienomis, kelionėms su vaikais, dvarišku turizmu ir kt. bei atmintinę mūsų krašto svečiams pagal „Poniškų privilegijų“ ženklą su 14 klasikinių objektų. Taip pat yra išleistas lankstinukas ir anglų kalba.

„Labiausiai reikėtų atsinaujinti lankytinų objektų žemėlapį ir tai ketiname padaryti artimiausiu metu“, – tvirtino B. Bendoraitienė, vardindama lankomiausias rajono vietas – Gelgaudiškio ir Zyplių dvarus bei Plokščius ir Sudargą, tad galima sakyti, kad turistai labiausiai pamėgę panemunę.

Gidė išskyrė ir naują traukos objektą – atbundantį Žemosios Panemunės dvarą. Pasak B. Bendoraitienės, įveiklintų, renovuotų dvarų pilna Lietuva, o šio „dvaro griuvėsiai su savo istorija ir Jakelių žmogiškuoju faktoriumi“, emocija, kvietimais piknikauti, atvykti, pasigrožėti ypač patrauklūs ir yra mūsų ateitis.

„Reikėtų labiau suaktyvinti Kudirkos Naumiesčio kraštą. Populiariausias ten išlieka Bulvės muziejus. Jis turi tą razinką, kad ir nedidelę, bet ji pritraukia turistus. Tai ir cepelinai, verdami pagal ponios Adamkienės receptą, ir bulvės karalienės rinkimai. Jie turi tą cinkelį“, – tvirtino pašnekovė.

Pasidomėjus apie rajone dirbančius gidus, pašnekovė prasitarė, kad sąrašinių gidų Šakių TVIC turi daug, tačiau dirbančių tiek nėra, o kad turistai sugrįžtų, reikia žmogiškojo ryšio. Todėl nepraleido progos jų paminėti: šiemet atrastas naujas perliukas – šakietė Julija Kuncaitienė su lietuvaitės personažu, istorijos žinovė Vilija Merčaitienė, daugiau su Lietuvos turizmo agentūromis dirbanti Rasa Dumskienė, „Zanavykų ragaučių“ pristatanti Rima Rauktienė, sudargietė Valerija Endriukaitienė, kurios vedamos edukacijos „Grybavimas ant Sudargo piliakalnių“ sumušė visus šių metų turizmo sezono rekordus.

Prie jų galėtume pridėti ir pačią B. Bendoraitienę, kuri aktyviai dirba su turistų grupėmis kiekvieną turizmo sezoną. Tad džiugu, kad turime ne tik išskirtinių objektų, bet ir gidų, dėl kurių turistai vėl ir vėl sugrįžta į mūsų kraštą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.