Sausio 11-ąją Sintautų kultūros salėje pasitiktas jubiliejinis Sintautų kalendorius, kurį rengia „Sintautų akademija“ ir jos įkūrėjas Vitas Girdauskas, o talkina būrys kraštiečių. Ir šiųmečiame kalendoriuje žymių kraštiečių sukaktys, straipsniai apie mokytojus, laisvės kovas Sintautų krašte, atsirado ir nauja rubrika – „Sintautiniai pasaulyje“. Kalendorių praturtina kraštiečių eilės, „Sintautybės“ skyrelyje skaitytojas ras šiandienos aktualijas. Renginio metu viešėjusi marijampolietė poetė Perpetua Dumšienė kvietė diskusijai – ar paveldimas pilietiškumo genas?

Kaip renginio pradžioje kalbėjo Sintautų bibliotekininkė Jolanta Murauskienė, prieš gerą 20-metį ne vienas mūsų krašto miestelis, netgi ir kaimas leido savo kraštotyrinius leidinius – kalendorius.

„Šiandien rajone turime tik du – Šakių kalendorių ir Sintautų. Sintautiečiai tikrai labai laukia šio kalendoriaus. Jis toks savas, laukiamas. Ir šiandien sulauktas. Už tai, manau, turėtume padėkoti ir kalendoriaus sumanytojui V. Girdauskui“, – kalbėjo J. Murauskienė.

Pasisveikindamas su sintautiečiais ir renginio svečiais V. Girdauskas pabrėžė, kad kalendoriui gimti padeda patys skaitytojai. Jis padėkojo ir medžiagą kalendoriui parengusiems autoriams ir poetams, kurių arti 20.

„Pirkdami kalendorių ir pratęsiate jo gyvastį. Šiandien šio susitikimo tema yra pilietiškumas. O tai susišaukia ir su kalendoriumi – jūs galvojate apie kalendorių, rašote į jį, skaitote jį. Džiaugiuosi, kad jau 25-ąjį kartą susitinkam“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Jis taip pat pasidalino savo mintimis, galbūt netgi nuoskaudomis, kad, deja, artimiausiu metu jokios investicijos nepasieks Sintautų, yra ką čia daryti – ir gatves reikia paremontuoti, viešąsias erdves tvarkyti.

„Manau, tie sujungimai, apjungimai, kurie liečia ir Sintautų kraštą, veda tik į išnykimą“, – apgailestavo V. Girdauskas.

Pristatydamas kalendorių jis kvietė atkreipti dėmesį į jo galinį viršelį.

„Buvo toks mūsų kraštietis, mokytojas, poetas Juozas Pavalkis. Kai nueini į Sintautų kapines, kur jis palaidotas, ir matai lapuose tik skendinčią kuklią lentelę, tai pagalvoji – o gal galima kažką daugiau, ne tik lentele jo atminimą įamžinti?“ – svarstė V. Girdauskas.

Jis ir vėl kvietė sintautiečius dėl kalendoriaus turinio diskutuoti, siūlyti ir, aišku, rašyti.

Pavartykime ir mes kalendorių. Čia ir pasakojimai apie žymius šio krašto žmones – kraštotyrininką Justiną Kasparaitį, fotografą Rimaldą Vikšraitį, poetę, bažnyčios vargonininkę Birutę Garmuvienę, prisiminti ir žymesnieji sintautiečiai – teisininkas Jonas Pikčilingis, kalbininkas Jonas Augustaitis, etnografė Angelė Vyšniauskaitė bei kiti.

Kalendoriuje skelbiami Sintautų salės, Sintautų akademijos, mokyklos numatomi organizuoti renginiai ir veiklos, Juozas Jacevičius pristato naują rubriką „Sintautiniai pasaulyje“, kur galima susipažinti su kūrėja Akvile Širvaityte-Weinert. Apie prabėgusių metų veiklas pasakoja kultūrininkai, Sintautų vaikų dienos ir bendruomenės centras. Kraštietis Kęstutis Vaičiūnas rubrikoje „Laisvės kovos Sintautų krašte“ skelbia pokario partizanų dokumentus, Raimondas Daniliauskas kviečia pažvelgti į Sintautus Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų kontekste.

„Manęs visi ir klausia, ar dar leisim kalendorių, ar jau 25-uoju ir baigiam. Skambina J. Jasevičius ir sako – aš kitų metų kalendoriui medžiagos turiu, ką man dabar čia daryti? Tai ir sakau, kad darom, leidžiam toliau kalendorių“, – pažadėjo V. Girdauskas.

Renginyje viešėjo Perpetua Dumšienė – Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narė, daugelio straipsnių, kelių knygų autorė. Ji pristatė pernai išleistą knygą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“ Šioje dokumentinės publicistikos knygoje pasakoja pilietinio pasipriešinimo istorijas. Dokumentiniame pasakojime persipina istoriniai faktai, archyvinė medžiaga, autentiški pasakojimai. Sujungiamos kelių kartų istorijos. P. Dumšienė pasakojo, kad ją į Sintautus atvedė Vidmantas Staniulis, jai šis kraštas yra dvasiškai artimas.

„O mano knygos vienas iš herojų sintautietis – Antanas Daniliauskas. Aš gimiau ir gyvenau jo name Marijampolėje. Jis buvo vedęs mano tėvelio pusseserę Leokadiją. Skaityti aš išmokau iš Antano Daniliausko bibliotekos. Dėkoju jam už tokį dvasinį indėlį į mano gyvenimą, – kalbėjo knygos autorė. – Manęs klausia, kodėl aš klausiu – ar paveldimas pilietiškumo genas? Aš manau, kad kiekvienas į šį klausimą turi atsakyti sau pats. Visgi pilietiškumas, manau, yra ir paveldimas, ir išugdomas. Džiaugiuosi, kad pilietiškų žmonių vis daugėja.“

Pasak knygos autorės, A. Daniliausko asmenybė ir yra pilietiškumo pavyzdys, jis buvo lietuvių mokytojas, švietėjas, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.

Apie knygą įžvalgomis pasidalinusi žurnalistė Giedrimė Didžiapetrienė pastebėjo, kad „tokią knygą Perpetua rašė sau, savo šeimai, vaikams, anūkams. Rašė apie praeitį – ateičiai“.

„Manau, mes kiekvienas, pakrapštę savo atmintį, savo šeimos istoriją, galėtume knygas taip pat parašyti. Ir rastume labai daug įdomių dalykų. Manau, įvardyti, sureikšminti praeitį, kad jinai būtų tvirtas pamatas ateičiai, ir yra svarbiausias pilietiškumo genas“, – kalbėjo G. Didžiapetrienė.