Nuo rugsėjo 7 d. vakaro šv. Mišiomis Šiluvoje prasidejo didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai, kurie tęsėsi  iki rugsėjo 15 d. Šiemet Šilinės vyko Padėkos už laisvę metais, tad Šiluvos atlaidų metu buvo švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-ties metų jubiliejus, meldžiamasi už Tėvynės dvasinį atsinaujinimą.

Nuotr. Kasdien į Šiluvą plūste plūdo tikintieji iš visos Lietuvos ir kitų kraštų.

Pagrindinės pamaldos, kurioms vadovavo Lietuvos vyskupai, vyko rugsėjo 12 dieną sakralioje aikštėje priešais Baziliką. Arkivyskupijos kunigai kasdien nuo ryto iki vakaro buvo pasirengę teikti maldininkams sielovadinius patarnavimus. Rugsėjo 11 dieną - Šeimų ir jaunimo dieną buvo meldžiamasi už sužadėtinius, šeimas, vaikus ir jaunimą. Jaunimas į Šiluvą šeštadienį atkeliavo pėsčiomis. Šiai dienai buvo parengta speciali programa, o vakare rodoma roko opera „Prisikėlęs“.

 
Kasdien Šiluvoje buvo laukiami piligrimai iš visos Lietuvos bei kitų kraštų. Paprastai per didžiuosius Šilinių atlaidus čia apsilanko iki šimto tūkstančių maldininkų iš visos Lietuvos bei įvairiausių užsienio šalių. Į šiuos atlaidus pasimelsti važiuoja ir mūsų rajono tikintieji. Pasak jų, įspūdžiai nenusakomi – gerumas, meilė ir pagarba vieni kitiems tiesiog tvyro ore, kuriuo kvėpuoji. Melstis į Šiluvą tikintieji plūsta nuo XV amžiaus, kai, pasak legendos, ant akmens piemenėliams pasirodė verkianti Mergelė Marija. Nustatyta, kad Marijos apsireiškimą matė tikri istoriniai asmenys – kalvinų seminarijos rektorius – bakalauras Saliamonas Grocijus ir Šiluvos kalvinų katechetas Mikalojus Fiera. Marijos apsireiškimo Šiluvoje tikrumą patvirtina ir nenutrūkstama kulto tradicija, Žemaitijos vyskupų rodomas išskirtinis dėmesys Marijos apsireiškimui Šiluvoje. Būriais plūstantys maldininkai čia patiria Viešpaties malonių, atgauna kūno ir dvasios sveikatą, prašo palaimos sau ir savo artimiesiems.

Šiluvoje Marija išsakė didžiausią savo troškimą – kad būtų garbinamas jos Sūnus. Marijos troškimas turėtų tapti ir mūsų, krikščionių, troškimu garbinti Viešpatį Jėzų Kristų. Šiluvoje Marija rodė ne į save, bet į savo Sūnų Jėzų - tikrąjį Kelią, Tiesą ir Gyvenimą. Laukuose, kuriuose buvo ariama ir sėjama, Marija kvietė prisiminti prieš amžius šiose vietose pasėtą Dievo žodį, gyvybės žodį. Ir šiandien akivaizdu, kad tas žodis Lietuvoje gyvas!