Asta GVILDIENĖ

Žvarbiomis gruodžio naktimis suspindės Geminidų meteorų srauto strėlės. Šis srautas Geminidais vadinamas todėl, kad pratęstos meteorų trajektorijos kertasi Dvynių (Gemini) žvaigždyne ir stebėtojui atrodo, jog meteorų strėlės tarsi išlekia iš jo. Tai vienintelis žinomas meteorų srautas, kildinamas ne, kaip įprasta, iš praskriejusios kometos uodegos paliktų dulkių, bet iš asteroido Fajetono (Nr.3200) dalelių. Šis asteroidas yra vienas iš artimų Žemei Apolono tipo asteroidų.

Nuotr. Kaimo vietovėse Geminidai matomi ypač efektingai, tuo metu, kai mieste dėl dirbtinio apšvietimo pavyksta pamatyti tik pačias ryškiausias „krentančias žvaigždes“.

Skirtingai nuo Perseidų, jų matomumo sąlygos kasmet vis gerėja. Įsitikinkite tuo patys, sulaukę gruodžio 13 – osios nakties, kai numatomas maksimalus meteorų Geminidų srautas, ir stebėtojai galės pamatyti iki kelių dešimčių meteorų per valandą.

Geminidai – tai vienas iš pačių didžiausių kasmetinių meteorų srautų. Šių metų gruodžio 13 – osios naktį pilnėjantis Mėnulis sudarys labai palankias sąlygas Geminidų stebėjimui. Dėl geometrinių sąlygų Žemės susidūrimo su meteorų dalelių srautu, šiaurės pusrutulio stebėtojams atrodys, kad meteorai ypač ryškūs ir gausūs po 21 valandos. Palankiausias stebėjimo laikas - 2 valanda nakties.

 
Kaimo vietovėse Geminidai matomi ypač efektingai, tuo metu mieste dėl dirbtinio apšvietimo pavyksta pamatyti tik pačias ryškiausias „krentančias žvaigždes“. Skirtingai nuo Leonidų meteorų, kurie labai greiti ir dažnai paskui save palieka neryškius pėdsakus, Geminidai gerokai lėtesni, ir, kaip taisyklė, be pėdsakų. Geminidų meteorų greitis 35 kilometrai per sekundę. Netgi, jei per pirmąsias kelias stebėjimo minutes jūs nieko nepastebėjote, neskubėkite nusiminti, nes meteorai dažnai pasirodo grupėmis, tarp kurių būna pertraukos.

Didieji meteorų srautai, tokie kaip Leonidai, Perseidai ir Lyridai, išsamiai aprašyti senuosiuose kiniečių, korėjiečių ir japonų metraščiuose. Užuominų apie Geminidus istoriniuose dokumentuose nebuvo surasta. Pirmieji šio meteorų srauto stebėjimai atlikti tik apie 1862 metus, kai į šiuos meteorus atkreipė dėmesį Anglijos ir JAV astronomai.

Paskutiniaisiais metais atlikti stebėjimai parodo, kad Geminidų meteorų srauto maksimalus aktyvumas nuolat didėja. 1877 metais stebimų meteorų skaičius sudarė maždaug 14 „krentančių žvaigždžių“ per valandą. Didėjantis aktyvumas buvo užfiksuotas 1892 metais, kai gruodžio dangų nušvietė beveik dvigubai daugiau ryškių Geminidų. 1896 metais anglų stebėtojai apytiksliai suskaičiavo apie 23 „krentančias žvaigždes“ per valandą ir įrodė, kad šio srauto meteorai skrenda iš Kastoro – Dvynių alfos - žvaigždės pusės. XX amžiaus pradžioje maksimalios Geminidų aktyvumo ribos svyravo nuo 15 iki 30 meteorų per valandą, o 1930 metais net nuo 40 iki 70 meteorų per valandą. 1940 ir 1950 metais maksimalaus aktyvumo vidurkis siekė 60 meteorų per valandą, 1960 metais - 65, 1970 metais – maždaug 80, o 1980 ir 1985 metais buvo fiksuojama nuo 60 iki 110 meteorų per valandą.

Šiuo metu pastebimas ilgalaikis Geminidų aktyvumas susijęs su pačios didžiausios Saulės sistemos planetos, t.y. Jupiterio, gravitaciniu poveikiu šiam meteorų srautui. Jupiterio traukos laukas keičia meteorų srauto orbitų judėjimą kosmose ir tokiu būdu keičia sąlygas jų stebėjimui iš Žemės. Šiuolaikinė teorija prognozuoja, kad Geminidų aktyvumas turi ir toliau didėti.

Jei nepavyks stebėti „krentančių“ meteorų Geminidų, nenusiminkite. Tikrai verta pasigrožėti ryškėjančia Aušrine Venera. Tai antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta ir  antrasis po Mėnulio pagal šviesumą objektas naktiniame danguje. Šį gruodį jos spindesys pasieks 4,9 ryškį. Aušrinė Venera ryškiai spindės rytais, mėnesio viduryje pereidama iš Mergelės žvaigždyno į Svarstykles.