Asta GVILDIENĖ

Skirtis su vaikyste sunku. Dar sunkiau – su mylimomis vaikystės pasakomis. Ir vis dėlto kartais dar taip norisi jomis patikėti. Bent vieną dieną ar Šv.Kalėdų naktį, sulaukti Kalėdų Senelio su dideliu maišu dovanų. Galbūt todėl beveik visi tėvai visais įmanomais būdais skatina savo vaikus kuo ilgiau juo tikėti, visai nenori išrėžti savo atžaloms paprastos tiesos, kas gi iš tikrųjų deda dovanas po eglute.

Nuotr. Ištisus metus vaikai laukia Kalėdų senelio ir jo dovanų.

Pasakos apie Kalėdų Senelį priskiriamos „gerajam melui“, teikiančiam ne tik teigiamas emocijas, bet ir skatinančiam vaizduotę, kūrybinį mąstymą. Tai skatina tėvelius tęsti sekamą pasaką. Tačiau  ar išties vaikams reikia Kalėdų Senelio? Gal jiems užtektų tik dovanų? Šiuos klausimus uždavėme Kalėdų Seneliui, kuris jau 17 metų neša dovanėles Šakių rajono vaikams ir suaugusiems, bet savo tikrosios pavardės nepanoro sakyti.

 
Pasak jo, Kalėdų Senelis – viena gražiausių Šv.Kalėdų tradicijų, juk visi vaikai – svajotojai. Jie dievina pasakas, todėl ir tikėjimą Kalėdų Seneliu vertėtų jiems palaikyti kuo ilgiau, stengtis sukurti iliuziją, kad viskas tikra. Todėl nepraleiskite progos drauge su vaiku parašyti Kalėdų Seneliui laišką, pakalbėti apie tai, kaip jis atneša dovanas ir padeda jas po eglute. Net jau abejojantis Kalėdų Seneliu vaikas džiūgaus girdėdamas šias paslaptingas užuominas ir savo širdies gilumoje dar tikės stebuklu: „O gal vis dėlto?“

„Dabar populiaru prisidengti sunkmečiu, ekonomine krize, tačiau pažiūrėkite, kiek vaikai dovanų gauna!“ - sako mūsų pakalbintas Kalėdų Senelis. – „Ir į darželį ateina Senelis, ir į darbovietę, ir pas tėvukus, giminaičius, draugus. Vaikai pasidarė išrankūs dovanoms. Jei gauna ne tokią, kokios norėjo – supyksta arba tiesiog numeta. Tarybiniais laikais buvo vienas Senelis ir viena dovana, todėl ji ir turėjo tokią didelę vertę.“ Nepamirškite, kad vaikai visada šiek tiek gudresni, nei mums atrodo. Todėl nenustebkite netikėtai sužinoję, jog jūsų vaikas tik apsimetė tikįs Kalėdų Seneliu vien tam, kad galėtų rašyti jam laišką ir prašyti konkrečios dovanos, kurios tėvai neišgali jam nupirkti. Kalėdos – stebuklų metas, tad pasitelkite visą savo fantaziją, ieškodami diplomatinių keblių klausimų sprendimo kelių.

Pasak Kalėdų Senelio, pats darbymetis prasideda nuo gruodžio vidurio ir tęsiasi iki Naujųjų metų. Kartais tenka per dieną po keturis – penkis kolektyvus aplankyti. „Kalėdų Senelio darbas – sunkus. Jau po pirmojo ratelio prakaitas upeliais teka, o po keleto pasirodymų ir kalbos dovaną gali prarasti. Kiekvienais metais sakau, kad jau mesiu ir daugiau tuo neužsiimsiu, bet niekaip negaliu atsisakyti“, - tikina kalėdinės pasakos personažas.

Mūsų pakalbintas Senelis sako, kad vaikai laukia Kalėdų Senelio ir jo dėmesio, todėl jis stengiasi visus vaikus pakalbinti, ant kelių pasisodinti, išklausius eilėraštuką, pagirti, o ne tik kartu ratelius šokti ir daineles dainuoti. Aišku, nutinka ir įvairių netikėtų situacijų. Labiausiai įsiminė ir Kalėdų Senelį suglumino vaikų darželyje pasirodymo metu pasakyti mažametės dukros žodžiai, kad jo rankos tokios, kaip tėvelio.

Į klausimą, kiek kainuoja Kalėdų Senelis, tiesioginio atsakymo negavome. Kaina svyruoja nuo 150 iki 250 litų, priklausomai nuo to, kiek laiko Senelis turi linksminti vaikus. Sužinojome, kad krizės metais „Senelis pigesnis“, tačiau jo apsirengimui ir visai atributikai tenka išleisti daugiau nei tūkstantį litų.

Iš tiesų, Kalėdų Senelis yra ne tik pasakos personažas. Nors daugelis mano, kad Kalėdų Senelio gimtosios vietos turėtų būti kur nors šiaurėje, tačiau tai buvo tikrai IV amžiuje gyvenęs žmogus – krikščionių vyskupas Nikalojus, garsėjęs savo dosnumu ir gyvenęs Miros mieste Turkijoje. Pasakojama, kad jis buvo jūreivių ir vargšų globėjas. Norėdamas suteikti vaikams džiaugsmo jis dalydavo jiems mažytes dovanėles. Šis žmogus ir pradėjo gražią Šv.Kalėdų tradiciją - dovanoti vaikams dovanas. Tai tikrasis Kalėdų Senelio „protėvis“. Jis buvo laikomas Romos katalikų ir stačiatikių bažnyčios gerumo ir dosnumo pavyzdžiu.

Amžiams bėgant, legenda apie šį žmogų ir jo įvaizdis keitėsi. Šiandien Kalėdų Senelio pasaka gyva beveik kiekvienoje pasaulio šalyje, skiriasi tik vardas ir tradicijos. Rusijoje – Senis Šaltis, Amerikoje – Santa Klausas, Vokietijoje – Šv.Nikolas. Kiekviena šalis turi savo pasakos personažą.

Amerikoje, Anglijoje ir Airijoje visiems gerai žinomas barzdotas žmogus su ilgu žaliu drabužiu kailiniais apvadais - Santa Klausas. Jo aštuoni elniai dangumi tempia rogutes, pilnas kalėdinių dovanų. Vardas Santa Klausas kilo iš olandiško vardo Sinterklaas – taip Olandijoje vadinamas mitinis personažas, jodinėjantis baltu žirgu, o jo pagalbininkai per kaminus nusileidžia į namus ir palieka dovanas.

Santa Klauso idėja Skandinavijos šalyse gyvuoja kelis amžius. Nors ji susimaišė su vietinio folkloro personažais, pavyzdžiui, Švedijoje Santa Klausas žinomas kaip Kalėdų Ožys - paslaptingas personažas ant ožio, tačiau turi vieną bendrą bruožą – ateina Kūčių vakarą, kai pagal tradiciją leidžiama išvynioti dovanas, kurias Santa Klausas gamina pats su savo pagalbininkais elfais.

Ispanijoje Kalėdų Senelis vadinamas Papa Noel. Jis vaikams dovanų atneša per Šv.Kalėdas. Vaikai po eglute padeda batus, kuriuose ryte randa sudėtas dovanas. Dovanų palieka po eglute ir Trys Karaliai: Kasparas, Merkelis ir Baltazaras.

Didžiosios Britanijos kunigaikštystėje, Velse, Kalėdų Senelio vardas – Sion Corn, reiškia „Kaminų Joną“. Šis vardas susijęs su pasakojimais apie paslaptingą asmenį, kuris į kiekvieną namą  nusileidžia kaminu, padeda po egle dovanas ir vėl iškeliauja pro kaminą.

Rusų Senis Šaltis pas vaikus Naujųjų metų naktį atvyksta ne vienas, o su savo padėjėja Snieguole. Jis atvyksta rogėmis, pakinkytomis elniais su dideliu maišu dovanų ir išdalija jas vaikučiams. Dabar Rusijos Senis Šaltis gyvena 12 kambarių pilaitėje, kurioje kasmet apsilanko šimtai tūkstančių žmonių.

Lenkija - šalis, labai prisilaikanti tradicijų, todėl ir Kalėdos čia švenčiamos taip pat labai tradiciškai. Kalėdų Senelis žinomas kaip Šventasis Mikalojus, kuris yra vienintelis bažnyčios kardinolas, aplankantis vaikus gruodžio 6 dieną ir dovanojantis jiems saldumynus, kuriuos palieka švariuose vaiko batuose.

Vokietijoje šv. Nikolas lanko namus Nikolo dienos išvakarėse, gruodžio 5 dieną, ir atneša vaikams įvairių saldumynų, kuriuos galima valgyti tik kitą rytą. Vokietijos pietuose, kur daugiausia katalikų, Kalėdų išvakarėse kūdikėlis Kristus siunčia vaikams dovanų. Šiaurinėje Vokietijos dalyje, kurioje gyvena daugiausia protestantų, dovanas neša Kalėdų Žmogus.

Italijoje gruodžio 24-ąją ateina Babo Natalė. Švenčių siautulys baigiasi Befanos – senutės raganos, vaikams atnešančios šokoladinių gardumynų, pasirodymu sausio 6-ąją. Šią raganą, atsikišusiais dantimis ir lenkta nosimi, užsimaukšlinusią ant akių smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant stogo keliaujančią pėsčiomis, ant šluotos arba raitą, italai labai myli.

Graikijoje nėra Kalėdų Senelio, bet jo pareigas vykdo šv. Bazilis, kuris vaikams atneša dovanų ir saldainių. Kadangi čia nėra ir eglučių, jis padeda dovanas kambario kampe arba ant šventinio stalo. Vaikai jas gauna sausio 1 dieną.

Nors Kalėdų Seneliai kiekvienoje šalyje vadinami vis kitais vardais ir siejami su tos šalies tradicijomis, tačiau jie visi turi vieną tikslą – dovanoti džiaugsmingas akimirkas ir mažiems, ir dideliems.