Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šiųmetė žiema paliko didelių neigiamų padarinių įspūdingiesiems Sudargo piliakalniams. Žiemos išbandymų neatlaikė prieš kelerius metus tvirtinti, tvarkyti Vorpilio ir Pilaitės piliakalnių šlaitai. Įvertinti piliakalniams padarytą žalą kovo 29 dieną į Sudargą atvyko VĮ „Lietuvos paminklai“ sudaryta speciali vertinimo komisija.

Nuotr. Kovo 29 dieną speciali komisija lankėsi Sudarge ir apžiūrėjo Vorpilio, Pilaitės piliakalnius.

Antradienį Sudarge lankėsi prieš bemaž trejus metus piliakalnių tvarkymo darbus atlikusios UAB „Jurmelsta“ vyriausiasis inžinierius Antanas Endriukaitis ir statybos darbų vadovas Romas Juknevičius, taip pat VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Ališkevičius, VĮ „Lietuvos paminklai“ techninės priežiūros vadovas Zenonas Baubonis, Sudargo piliakalnių tvarkymo projekto autorius Gediminas Lietuvininkas, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė ir skyriaus specialistė Asta Kėvelaitytė.

 
Įvertino padėtį

Vietinių gyventojų tikinimu, toks Vorplio ir Pilaitės piliakalnių šlaitų, kurie buvo tvirtinami bemaž prieš trejus metus, nučiuožimas dar nebuvo regėtas. Piliakalnių šlaitams padarytus nuostolius įvertino speciali komisija. Susidariusios padėties aptarimas vyko Sudargo seniūnės Ritos Grigaitienės darbo kabinete. VĮ „Lietuvos paminklai“ techninės priežiūros  vadovas Z. Baubonis priminė, kad rengiantis Sudargo piliakalnių tvirtinimui buvo nagrinėjami du variantai, kurie skyrėsi darbų mastais ir lėšų poreikiu. Primenama, jog hidrotechnikas Juozas Lukošiūnas, Kultūros pavaldo departamento įsakymu, parengė projektinį pasiūlymą, kuriuo buvo numatyta, kad visa Sudargo piliakalnių pašlaitė nuo Nemuno pusės turėjo būti atitverta akmenų damba. Tokiu būdu šlaitai turėjo būti praktiškai atstatomi, supilant storą drenuojantį sluoksnį, taip sulėkštinant pačių šlaitų nuolydį. Piliakalnių šlaitų tvirtinimo projekte neliko kapitalinio šlaitų tvirtinimo, kadangi projekto kaina buvo numatyta apie devynis mln. litų. Kaip teigė Z. Baubonis, atlikus projektinius pasiūlymus, visi suvokė, kad niekas tokių pinigų neinvestuos į piliakalnius. Tada buvo siūlomas kitas variantas, tvarkyti tik tas vietas, kuriose tuo metu buvo įvykę nuošliaužos – tai yra Vorpilio piliakalnio šiauriniame šlaite buvo planuota sutvirtinti dvi vietas skirtingais konstruktyvais. Kadangi šiaurės vakarinėje šlaito dalyje buvo susiformavusi giliausia nuošliauža, tai ji buvo stipriau sutvirtinta ir puikiai išsilaikė iki šiol. Šiaurės rytų pusėje esanti šlaito dalis buvo sutvirtinta kiek silpniau. „Akivaizdu, nebuvo skaičiuota, kad prasidės giluminiai persislinkimai. Šlaitas pajudėjo iš viršutinės dalies, tai yra daug aukščiau tos vietos, kuri buvo pradėta tvirtinti. Tas grunto kiekis nunešė dalį darytų darbų“,- kalbėjo Z. Baubonis.

Piliakalnių šlaituose, kur įvyko nuošliaužos, buvo pasėta žolė. Tad prarasti žolės įsėjimo kaštai ir šiaurrytinės šlaito dalies tvirtinimas Vorpilio piliakalnyje ir Pilaitės piliakalnyje viso šlaito tvirtinimas. „Realiai buvo suprojektuotos priemonės tik nuo paviršinės erozijos, kad lietaus, polydžio vandenys neardytų paviršinio sluoksnio, nesismelktų į gilesnius gruntus. Tuo tarpu akivaizdžiai matome, kad pajudėjo ne mažiau kaip pusės metro sluoksnis. Šiuo atveju mes neskaičiavome giluminių procesų įtakos piliakalniams. Jeigu būtume skaičiavę, jeigu būtume parinkę tas pačias priemones, kurias siūlė inžinierius, hidrotechnikas J. Lukošiūnas, tai tada, kad ramiai būtų galima miegoti, būtų reikėję apie 10 mln. litų. Tada galėtume ir rimtesnių gamtos kataklizmų laukti“,- akcentavo Z. Baubonis.

Vietiniai gyventojai mano, kad piliakalnių šlaitų sliuogimui įtakos turi išpjauti medžiai. „Praėjo per mažai laiko, kad tos šaknys supūtų ir darytų kažkokią įtaką šlaitams. Galiu pasakyti, kad šią žiemą, būtent tokiu pat laiku, nunešė šlaitus ir Kernavės piliakalnyje. Tai rodo, kad gamtinės sąlygos šią žiemą buvo neeilinės“, - teigė Z. Baubonis. G. Lietuvininkas pridūrė, jog išpjovus medžius, apkrova šlaitams tik sumažėjo. Mat kelmai ir šaknys liko, o apkrova piliakalnių šlaitams sumažėjo.

Prieš beveik trejus metus atlikti Sudargo piliakalnių tvarkymo darbai atsiėjo du mln. litų, tačiau tik pusė jų buvo skirta šlaitų sutvirtinimui, nes kita dalis skirta infrastruktūrai. Z. Baubonis patikino, kad piliakalnių aikštelių liko ne tiek jau daug šalyje piliakalnių išsaugojimo poreikis tik auga. Specialistai siūlė ieškoti pinigų, kad būtų galima atlikti gilesnių piliakalnių šlaitų sluoksnių sutvirtinimą. Šiuo metu savivaldybė dar ieško galimybių piliakalnių tvarkymui pritraukti dar apie vieną mln. litų. Komisijos nuomone, darbų rangovai padarė viską, kas buvo numatyta projekte ir jokių priekaištų komisijos nariai jiems neturi. Aptarime buvo nuspręsta imtis saugumo priemonių, kad neįvyktų nelaimių, ir ties šlaitų nuošliaužomis nutiesti atitvarus ant Vorpilio ir Pilaitės piliakalnių. Po kelių savaičių VĮ „Lietuvos paminklai“ pateiks vertinimo protokolą, kuriame bus pateiktos  tikslios komisijos išvados.