Tradiciškai sausio 6 – ąją, Trijų Karalių dieną, šakiečiams pristatytas naujasis Šakių kalendorius. Renginys sulaukė pasisekimo – į jį sugužėjo pilna salė žiūrovų, kuriems po pristatymo koncertavo Jurga Šeduikytė.

 

 

Šakių viešosios bibliotekos dėka šakiečiai kalendorių rankose laiko jau 15 metai iš eilės. Nors viena iš jo rengėjų Lina Eringienė prisipažino pagalvojusi: „Užteks, tebus tie penkiolikti metai ir paskutiniai“, tačiau panašu, kad tradicija gyvuos ir toliau – jau pačią pirmąją kalendoriaus pristatymo dieną buvo pateikti du tekstai ateinančiam – 2015 metų kalendoriui.

Po renginio šakiečiai nupirko 200 egzempliorių, kurių vienas kainavo 16 litų. „Pardavimai kiekvienais metais panašūs. Esame ne pelno siekianti organizacija, todėl užsidirbti nesiekiame, kainą nustatome apskaičiavę leidybos savikainą“,- teigė L. Eringienė.

Moters nuomone, kalendorius patinka visiems, kurie gyvena ar gyveno Šakiuose, prisimena ar nori daugiau sužinoti apie jų praeitį, dabartį. „Kalendoriuje norime pažymėti visus, kurie Šakiuose paliko kokį nors ženklą, aprašyti žmones, nuveikusius kažką gražaus ir prasmingo, praskaidrinusius krašto gyvenimą. Čia paminėti Unguvaičiai, kurie Lingio parke padarė gražių dalykų, Vilma Isevičiūtė, parašiusi knygą vaikams, verslininkas Jaunutis Bugvilas, savo metu buvęs griežtas vadovas, kokio tuomet ir reikėjo, taip pat naujas reiškinys mūsų rajone – „Savęs pažinimo studija“. Žmonės daro nuostabiai gražius darbus, kodėl gi jų neaprašius? Pavyzdžiui, kažkas važiavo per Kalėdas dviračiais. Gražu, ar ne? Reikia tik tai pastebėti“,- teigė L. Eringienė.

Jau tapo tradicija, kad kiekvienas mėnesis kalendoriuje gauna kokį nors pavadinimą. „Mėnesiai jau buvo vadinti medžių, gėlių, baltų genčių vardais, o šįkart jie gavo vabalų vardus. Visi šie vabaliukai yra dažnai sutinkami mūsų krašte“,- tvirtino L. Eringienė. Pavyzdžiui, gruodis gavo elniaragio, kovas – musės, balandis – drugelio, liepa – bitės pavadinimus. Kalendoriuje yra ir keli piešinėliai iliustruojantys kokį nors zanavykišką pasakymą, autobusų išvykimo iš Šakių autobusų stoties grafikas, tarpukario laikraščio „Suvalkietis“ ištraukos.

Kalendorius šiemet storesnis nei pernai, prie jo triūsė autoriai, kurie dalijosi įžvalgomis, prisiminimais apie Šakius bei jų gyventojus, publikavo savo kūrybą. „Autorių skaičius nepadidėjo, bet straipsniai šįkart buvo ilgesni. Žmonės nori daugiau papasakoti. Nesiryžome visų sutrumpinti, nes daug kam tai yra įdomu. Džiaugiuosi dėl Klaipėdos žurnalisto, „Novužės krašto vaikų“ autoriaus Bernardo Aleknavičiaus, kuris šiemet pateikė labai daug straipsnių, taip pat iš Plokščių kilusio „XXI amžiaus“ redaktoriaus Romo Bacevičiaus, rašiusio, ieškojusio galinčių sudominti temų. Arvydo Vidžiūno straipsnis ilgas, bet tikrai vertas dėmesio. Laikai keičiasi, modernėja, o mūsų kalendorius lieka toks pat, tradicinis, mūsų „šakinis“,- teigė L. Eringienė.

Anot jos, laukiami visi, norintys prisidėti prie kalendoriaus leidimo. „Būtinai paminėkite, kad visada kviečiame aktyvius žmones, kurie praturtintų Šakių kalendorių savo tekstais, mintimis, pastebėjimais. Mes laukiame, kad jaunimas įneštų savo indėlį. Tiesa, daugelį piešinių šiam kalendoriui piešė būtent Šakių krašto vaikai. Mes su kolegėmis šiandien kalbėjomės, kad galbūt šis leidinys jaunimui nėra įdomus, bet juk jaunimas dar ir nesidomi savo krašto istorija, įvykiais – visam tam reikia subręsti. Pagalvokite, kada kyla poreikis sužinoti apie savo šaknis? Kai užauga vaikai, numiršta tėvai. Tada pradedama kapstytis giminės istorijoje, tampa viskas įdomu“,- mano L. Eringienė.

Kalendoriaus sutiktuvių metu skambėjo Šakių gitaristų atliekama muzika. Jie nėra praleidę nei vieno kalendoriaus pristatymo, kaip visada naująjį kalendorių įteikė Trys Karaliai. Renginyje buvo ir K. Donelaičio „Metų“, ir Šeimos metų akcentai: Renginį vedė Aurelija ir Alvydas Grinkevičiai, dainavo Violeta Simanavičienė su dukra, pasirodė sutuoktinių Januševičių cirko studijos „Šypsena“ auklėtinė, dešimtokė gelgaudiškietė Sandra Bendoriūtė. Ji atliko oro gimnastikos numerį. Renginio pabaigoje koncertavo dainininkė Jurga Šeduikytė, kurios užkulisiuose laukė sūnelis Adas, trumpam išbėgęs pasirodyti į sceną.