Dar 2009-ųjų liepos 16 dieną bendra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienai demarkuoti sudaryta komisija pasirašė dokumentus, pagal kuriuos 2011 metais buvo pradėti fiziniai Lietuvos sienos su Rusija demarkavimo darbai, vykdomi pagal Europos Sąjungos remiamą projektą. Visas Lietuvos ir Rusijos valstybinės sienos ilgis yra apie 294 km, iš kurių daugiau kaip 253 km eina sausuma ir likusi dalis - pasienio vandenimis (18,5 km - Kuršių mariomis, o 22,2 km – jūra). Kaip sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Rokas Pukinskas,  sienos su Rusija demarkavimo darbai tiek Sudargo seniūnijoje, tiek apskritai Lietuvoje turėtų būti užbaigti jau šių metų pabaigoje. Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną sausumoje žymės ne tik specialūs ženklai. Čia taip pat bus įrengta šiuolaikiška pėdsakų juosta, skirta stebėti, ar kas nors neteisėtai nekirto valstybinės sienos. Greta šios juostos taip pat bus patrulinis takas, skirtas pasieniečiams patruliuoti. Pasak R. Pukinsko, pasieniečiai žada  neapsiriboti tik sienos demarkavimu,- pasienio teritorijoje bus sutvarkyta ir visa pagrindinė infrastruktūra. Šiuo metu vyksta paskutinis Lietuvos ir Rusijos valstybinės sienos žymėjimo etapas.

 

Prasidėjus sienos demarkavimo darbams Šakių rajone, Sudargo seniūnijos gyventojai bei ūkininkai, kurių dalis nuosavos žemės pateko į demarkacijos zoną ir buvo paimta valstybės reikmėms, sunerimo,- kada ir kokia tvarka bus mokamos kompensacijos? „Į visus pagrindinius klausimus, susijusius su žemės ar miško savininkų interesais ir nuostolių kompensavimu, šakiečiams turėtų atsakyti Nacionalinė žemės tarnybos specialistai. Kiek žinau, šiuo metu šie klausimai aktyviai sprendžiami“,- sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas R. Pukinskas. Dar praėjusiais metais, kuomet atsakingų tarnybų pareigūnai buvo atvykę su rajono savivaldybe suderinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos rangovo, UAB „Šilutės polderiai“ parengto statybos  techninio projekto, kilo tam tikrų neaiškumų dėl pagal projektą demarkacinės linijos  „užgriebtų“ dalies privačių valdų bei ūkininkams priklausančių žemės plotų.„Reikėtų toliaregiškai žiūrėti į šią problemą, kadangi tokia situacija susidarė dar gerokai anksčiau, vykdant žemės reformą. Ankstesnės žemėtvarkininkų padarytos klaidos ir netinkamas sklypų suformavimas išryškėjo tik dabar“,- susitikimo Šakiuose metu kalbėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Štabo viršininkas, pulkininkas Valentinas Novikovas. „Nacionalinė žemės tarnyba kaip Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsipareigojimų perėmėja atsakinga už visą žemėtvarkos sistemą ir padarytų klaidų taisymą. Sklypų savininkams, kurių sklypai, atliekant valstybės sienos demarkavimo darbus, bus paliesti, galėsime pasiūlyti kitus sklypus ar piniginę kompensaciją. Be to, jei su žemės savininkais nepavyktų geranoriškai sutarti, dalį jų žemės, o tai yra gana nedideli ploteliai, galima bus paimti valstybės reikmėms. Mes pažadėjome dirbti lanksčiai ir operatyviai“,- praėjusių metų kovo mėnesį kalbėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, Evaldas Čijauskas.

 

Nacionalinės žemės tarnybos Šakių skyriaus vadovo  Algirdo Vaičiūno nuomone, didesnių problemų dėl privačių sklypų paėmimo valstybės reikmėms ir nuostolių atlyginimo neturėtų kilti.

„Dar praeitais metais Nacionalinė mokėjimo tarnyba buvo nurodžiusi, kad  Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi pati inicijuoti ir spręsti žemės išpirkimo iš piliečių klausimus, kadangi ši institucija yra suinteresuotoji pusė. Šiandien mes, kaip Nacionalinės žemės tarnybos padalinys, esame atlikę analizę, patikslinę visas ribas vietoje. Kadangi kai kurie sklypai dar buvo net neįregistruoti Registrų centre, nepažymėti kadastriniuose žemėlapiuose, visą šį darbą praėjusį pavasarį mes ir atlikome. Nustatėme 39 sklypus, kurių ribos prieina prie fizinės Rusijos ir Lietuvos sienos. Dėl dalies sklypų problemų jau nebelikę, kadangi buvo pakoreguotos teritorijų ribos, žemės savininkai geranoriškai įvertino susidariusią situaciją ir suprato, kad 13 metrų juosta valstybės sienai yra būtina  Klausimai buvo suderinti, pakoreguotos sklypų ribos,- kai kur reikėjo patraukti tik vieną metrą ar šiek tiek daugiau. Todėl šiandien  miškingose teritorijose dėl privačių sklypų ribų koregavimo problemų jau neliko“,- sakė Šakių skyriaus vadovas A. Vaičiūnas. Dar likę į demarkacinę zoną įeinantys 28 savininkų žemės ūkio paskirties sklypai. Šiuo atveju, norint žemę paimti valstybės reikmėms, būtini tam tikri nauji sprendimai, kadangi šiems rajono gyventojams žemė buvo sugrąžinta pagal anksčiau galiojusius valstybės priimtus teisės  aktus. „Jeigu bus vykdomi žemės paėmimo valstybės reikmėms procesai, valstybei reikalinga žemė iš savininkų bus išperkama pagal rinkos kainas. Kol kas piniginės kompensacijos klausimas dar nėra galutinai aiškus“,- šiandieninę situaciją komentavo  A. Vaičiūnas. Tad problemiškų žemės sklypų savininkai, suprasdami šio valstybinės svarbos klausimo aktualumą, turėtų būti kantrūs. Atsakingoms institucijos priėmus visus reikalingus sprendimus, parengus Žemės paėmimo valstybės reikmėms projektą, žemės savininkams kompensacijos anksčiau ar vėliau, valstybės tarnautojų teigimu, tikrai  bus išmokėtos. Žemės savininkams patiems niekur kreiptis ar rašyti prašymų dėl nuostolių atlyginimo kol kas nereikia.