Lietuviai myli paukščius, turi ne vieną su jais susijusią šventę, tačiau myli ne visus – štai juodaplunksniai kovai yra žmonių nemėgstami ir kyla noras juos išguiti. Šiuo metu kovų kolonija suka lizdus J. Lingio parke Šakiuose ir ne tik kelia nemalonų triukšmą, bet ir teršia išmatomis pėsčiųjų takus bei žaidimų įrenginius. Kai kuriems gyventojams ramybės neduoda šie sparnuočiai ir Lukšiuose: prie kultūros namų esančiame medžių gojelyje pradėjo kurtis kovų kolonija – patelės deda kiaušinius ir rengiasi auginti jauniklius. Šakių ir Lukšių seniūnai sako, kad paukščių lizdus tam tikru metu ardo, bet tai panašu į kovą su vėjais malūnais.

Beje, kalbintas ornitologas ragina gerai pagalvoti: kai naikinami kovų lizdai, kyla grėsmė paukščių populiacijai, o išvaikius juos iš vienos vietos, jie tiesiog persikelia kitur.

Rinko parašus

Pirmieji į kovą, neapsikentę triukšmo ir nešvaros, su varninių šeimos paukščiais kovais stojo lukšiečiai. Netoli kultūros namų esančiame medžių gojelyje kovų kolonija įsikuria kasmet, tad šiemet greta gyvenantys gyventojai, neapsikentę kovų kaimynystės, rinko parašus ir kreipėsi į medžiotojus, aplinkosaugininkus.

„Gavome atsakymą iš aplinkosaugininkų, kad kreipėmės dėl priemonių išvaikyti kovus per vėlai, kadangi iki kovo 15 d. dar buvo galima ardyti paukščių lizdus, juos baidyti, bet vėliau, perėjimo laikotarpiu, jiems jau netrukdoma, – sakė vietos gyventoja ir skundėsi: – Paukščiai kasmet snapais kapstydami išdarko sodybos pievą, ji tampa tarsi išarta. Išeini į kiemą, bijai, kad ant galvos neapdergtų, kasdien toks paukščių keliamas triukšmas, tad kiek gali kentėti?“

Pasak lukšietės, efektyviausias būdas humaniškai išsklaidyti kovų koloniją – žiemą išardyti lizdus bei genėti medžius. Anot moters, pernai seniūnijos vyrai žiemą kelias medžių šakas su paukščių lizdais nupjovė, bet kone dešimt lizdų paliko.

Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius apie miestelio centre įsikūrusius paukščius sako žinantis bei pakartoja, kad nuo kovo 15 d. iki liepos 1 d., paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu, teisės aktai draudžia bet kokius varninių paukščių gausos reguliavimo būdus.

„Kovai yra saugotini paukščiai, nes jų populiacija yra sumažėjusi. Lizdus ardyti galima iki kovo 1-osios. Pasibaigus perėjimui, rudenį, paukščių lizdus tiesiog bandysim išardyti bei išgenėti medžius. Kol kas paukščiai būriuojasi vienoje miestelio vietoje, nedergia ant vaikų žaidimų aikštelių ar miestelio infrastruktūros, – kalbėjo miestelio seniūnas. – Galiu užtikrinti, kovai, iškapstydami pievą, padaro tik gerą darbą – išrenka grambuolių lervas.“

Dergia ir ant galvų

Šakių miesto J. Lingio parke kovų sujudimas prasidėjo dar kovo mėnesį, šiuo metu čia susukta keliasdešimt sparnuočių lizdų. J. Lingio parkas mėgstama ypač mamų ir vaikų pasivaikščiojimo bei žaidimo vieta, juolab kad čia yra nemažai žaidimo įrenginių. Tiesa, antradienio rytą vaikščiojant po J. Lingio parką daug žmonių sutikti neteko, bet pasitiko keliamas kovų triukšmas, išmatomis nusėti pėsčiųjų takai bei ne itin malonus kvapas.

Pasak Šakių seniūno Daliaus Jasevičiaus, dėl paukščių kolonijos J. Lingio parke kenčiančių žmonių problemos jam žinomos ir jis imasi visų įmanomų priemonių, kurias leidžia teisės aktai, tačiau gyvenimas rodo, kad tai nepadeda. Anot seniūno, kovų kolonija J. Lingio parke medžiuose vėl gausiau įsikūrė antri metai, pernai jų buvo šiek tiek mažiau.

„Dar iki kovo 1-osios prie pėsčiųjų takų, vedančių į Užimtumo tarnybą, iš medžių buvom išardę absoliučiai visus kovų lizdus. Bet žiūriu – išardytose vietose jie vėl susuko lizdus, – pasakojo seniūnas. – Panašu, kad čia kova su vėjo malūnais. Be to, lizdus ardyti galime iki kovo 1 d., o prie kovų lizdų mes su bokšteliu vasario mėnesį į parkelį neįvažiuojame, nes dar būna šlapia.“

Seniūnas pasakojo, kad domėjosi, kaip kitos savivaldybės sprendžia šią problemą su parko triukšmadariais, pasirodo, į darbą paleidžiami plėšrieji paukščiai, seniūnas girdėjęs ir apie tokias taikomas priemones, kuomet į lizdus nukreipiami ryškios šviesos signalai.

„Parke paukščių išmatų nuklotus takučius seniūnijos darbuotojos nuolat valo. Kad žinočiau, kaip tuos paukščius išguiti... Medžių parke neišpjausi...“ – svarstė seniūnas.

Jo įsitikinimu, kovai yra miesto paukščiai, laikosi arčiau žmonių.

„Keletą metų mieste J. Lingio parke kovų nebuvo, tačiau buvo apsigyvenę prie daugiabučių namų, ten išardėm lizdus, vėl įsikūrė parke. Galvoju, kad jei iš parko kovus išbaidysim, persikels prie ežero. Manau, jie iš miesto neišlėks niekur“, – svarstė seniūnas.

Susigyventi

Kreipiamės ir į aplinkosaugininkus, kaip pažymi Aplinkos apsaugos departamento specialistai, kovų perėjimo laikotarpis yra nuo vasario 28 d. iki birželio 30 d. Norint perkelti kovų lizdus reikia Departamentui pateikti prašymą, jog išduotų išvadą lizdų perkėlimui. Prašymą Departamentui turite teisę teikti ir per kovų perėjimo laikotarpį. Departamentas, gavęs prašymą, įvertins prašyme nurodytas priežastis ir nuspręs išduoti teigiamą arba neigiamą išvadą.

Pasak kalbinto Lietuvos ornitologų draugijos ornitologo Gedimino Petkaus, šiuo metu kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi, tad su triukšminga kovų kaimynyste gyventojams teks taikstytis bent iki vasaros vidurio. Įstatymas draudžia juos žudyti, gaudyti, naikinti kiaušinius, ypač perėjimo ir jauniklių vedimo metu. Ornitologas pasakoja, kad kovai yra naudingi paukščiai, jie nelesa augalų sėklų, renkasi vabalų lervas, grambuolius ir kitus gyventojų nemėgstamus kenkėjus.

„Kovai dažnai peikiami nepelnytai. Žmonės dažnai kovams priskiria varnų elgesį. Nesu matęs, kad kovai iškapstytų ar kažkaip pažeistų pievas, – sako ornitologas. – Šiuo metu kovai peri, jau greitai risis paukščiukai. Manau, yra nehumaniška šiuo metu juos baidyti. Jei šiuo metu bus naudojamos garsinės baidymo priemonės, tai išgąsdins ne tik kovus, bet ir kitus perėti susiruošusius paukščius.“

Pašnekovo teigimu, reguliuoti populiacijos gausą reiktų ne perėjimo metu.

„Kovai yra paplitę visur, tačiau dažniausiai laikosi arčiau žmonių ar parkų. To priežastis ir didelė žemės ūkio chemizacija. Jeigu visi bandys juos išguiti iš savo aplinkos, jie ims nykti ir atsidurs saugomų paukščių sąrašuose, o tai reiškia – bus dar labiau saugomi, – sako ornitologas. – Manau, išvaikius juos iš vienos vietos, jie tiesiog gali persikelti kitur. Ir visa kolonija gali pasiskirstyti grupelėmis keliose vietose po miestą ar miestelį.“

Pasak pašnekovo, kad kovai nesikurtų prie gyvenamųjų namų, galbūt reiktų genėti medžius.

„Gal mes galime tiesiog sugyventi kartu tuos kelis mėnesius, kol jie patys išskris, – sako ornitologas ir konstatuoja: – Deja, žmogaus santykis su gamta šiandien yra sudėtingas.“