Gintarė MARTINAITIENĖ

Liepos mėnesį posėdžiavusi rajono taryba, remdamasi šalyje galiojančiais įstatymais, patvirtino Gyventojų telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos aprašą, kuriuo nustatė, jog socialines išmokas gaunantys gyventojai, nors tokiu būdu turi atidirbti už gaunamas išmokas ir kitokią paramą. Vienose rajono seniūnijose įgyvendinti šią tvarką sekasi labai gerai, kitų seniūnijų socialiniai darbuotojai pripažino, jog netgi nelabai suprato, kaip tai reikia daryti.

Nuotr. Socialinių darbuotojų pasitarimo metu aptarta, kaip seniūnijose sekasi socialinių išmokų gavėjus telkti visuomenei naudingiems darbams.

 
Taryba nusprendė

Praėjusį ketvirtadienį vykusio socialinių darbuotojų susitikimo metu seniūnijų socialinio darbo organizatorės kalbėjo, kaip joms pavyksta įgyvendinti dar vasarą patvirtintą tarybos sprendimą. Jame akcentuojama, kad Visuomenei naudingų darbų atlikėjai Šakių savivaldybėje yra darbingi nedirbantys piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui, bei kietam kurui kompensacijų; vienkartinės paramos, kitos paramos iš savivaldybės biudžeto) gavėjai nedalyvaujantys aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. Kitaip sakant, kad tie, kurie jau beveik pripratinti tik imti, bet neduoti, imtųsi veiklos. Kaip kalbėjo vicemeras Algimantas Damijonaitis, priiminėjant sprendimą buvo kilę nemažai diskusijų, bet jis mano, kad šis sprendimas buvo teisingas. „Juk tie žmonės negali viską tik gauti, tuo labiau, kad socialinės paramos gavėjų ratas nuolat ir didžiuliais mastais didėja“, - teigė mero pavaduotojas. Jam pritarė ir daugelis seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų. Nors dar ir nėra vieningos sistemos ir nuoseklumo, kaip šie darbai turi vykti, tačiau, kaip teigė A. Damijonaitis, to siekiama.

Griškabūdžio seniūnijos socialinio darbo organizatorė Skirmutė Raulynaitienė pasakojo, kad nejaučia didelio pasipriešinimo ir netgi patys žmonės ateina ir klausia, kada reikės dirbti. Yra ir daugiau tokių seniūnijų, kur žmonės paskambina, pasiteirauja, ar praneša, kad negalės. Tačiau Barzdų seniūnijoje, su naująja tvarka, pasak socialinės darbuotojos Nijolės Grigutienės, susitaikoma sunkiau. „Nepratę žmonės dirbti, priešinasi tam. Pasakai, kad negaus socialinės išmokos, tai aiškina, kad galbūt jam tai kompensuosime rūbais, maisto produktais“, - apie situaciją seniūnijoje pasakojo darbuotoja. Pasirodo, būna ir tokių atvejų, kad išgirdę apie darbus, socialinių išmokų gavėjai netgi nusprendžia jų atsisakyti. Vieniems yra per sunku dirbti, kiti nesupranta, kaip už atliktą darbą jiems nesumokami pinigai. Juk pripratę gauti tik todėl, kad jų pajamos mažos, tad apie atidirbinėjimą jie nė girdėti nenori. Žinoma, yra visokių. Kaip yra etatiniai nenorintys dirbti, taip ir etatiniai norintys dirbti.

Turbūt geriausiai šį nutarimą dėl telkimo naudingiems darbams sekasi vykdyti Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje. Čia netgi pasitelkta seniūnaičių pagalba, kad visose vietovėse būtų atsakingi žmonės, kurie koordinuotų darbus, prižiūrėtų kur ir ką reikia padaryti. Šiuo pavyzdžiu buvo siūloma sekti ir kitoms seniūnijoms. Ypač toms, kur daug socialinių paramos gavėjų (pavyzdžiui, Griškabūdžio, Šakių) ar seniūnija apima didesnę teritoriją, kur ne toks patogus, kaip tikino socialinė darbuotoja, susisiekimas (pavyzdžiui, Sintautų). Plokščių seniūnijoje, kaip pasakojo socialinio darbo organizatorė Rimanta Šukienė, patvirtinus šią tvarką visi paramos gavėjai buvo su ja supažindinti, tad didesnių nesklandumų nekyla. Gana neblogai naująją tvarką sekasi vykdyti Lekėčių, Kriūkų seniūnijoje.

Kitos seniūnijos, pavyzdžiui, Lukšių, aiškino, kad nėra aiškios tvarkos, kaip naudingi darbai turėtų būti vykdomi, kaip tvarkomi ataskaitiniai dokumentai ir pan. Silpnai naująją tvarką sekasi įgyvendinti ir Gelgaudiškyje, Sintautuose, tačiau svarbiausia, pasak A. Damijonaičio, kad kalbama, mokomasi ir sprendžiama, kaip geriau tai daryti. „Dar tik pradžia, o įsivedus tam tikrą sistemą bus viskas gerai. Labiau kai kur turi padėti ir seniūnai, tad aš su seniūnais pakalbėsiu apie tai“, - teigė vicemeras. Apibendrindamas susitikimą jis teigė, kad šių darbų organizavimas seniūnijoje priklauso nuo bendro seniūnijos darbų organizavimo, nuo vidaus tvarkos, bendravimo, sutarimo.

Neįtikėtinas mero pavaduotojui pasirodė vienos seniūnijos socialinio darbo organizatorės pasisakymas, kad šiuo metu nėra seniūnijoje darbų. „Taip būti negali. Tada trūksta darbų organizavimo, bet ne pačių darbų. Seniūnija pati turi apsitarti, kas už ką atsakingas, kas ką vykdo ir viskas bus aišku. Žinoma, kad ne socialinės darbuotojos yra pagrindinės šio sprendimo vykdytojos. Seniūnai ir seniūnaičiai turi labiau į visa tai įsitraukti“, - teigė A. Damijonaitis.

Rudenį socialinių išmokų gavėjai dažniausiai seniūnijose tvarkė aplinką, grėbė lapus, prieš lapkričio 1-ąją tvarkė kapinių teritoriją, kai kurie padėjo sukapoti malkas ar nuvalyti langus vienišiems, senyvo amžiaus žmonėms. Būtent į tokius darbus patarė orientuotis Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė. „Galbūt kažkam reikia padėti aptvarkyti aplinką ar tiesiog patvarkyti namus, nuvalyti langus, padėti buityje. Čia patarčiau ir su Socialinių paslaugų centru bendradarbiauti, gal jiems trūksta lankomajai priežiūrai žmonių“, - kalbėjo vedėja.

Svarbiausia, kaip akcentuota susitikimo metu, kad žmonės pratinami dirbti ir turi suvokti, jog negalima visko gauti už dyką. „Sakyčiau apskritai socialinių išmokų tvarka rodo tam tikrą valstybės neįgalumą, tad atidirbinėjimas – vienintelis būdas neleisti visiškai įsitingėti ir atprasti nuo darbo. Tuo labiau, kad pinigų nėra, o darbus seniūnijoje padaryti reikia“, - teigė A. Damijonaitis.