Gintarė MARTINAITIENĖ

Vyriausybė užsimojo nuo 2012 metų savivaldybėms, kaip savarankišką funkciją, perduoti Piniginės paramos įstatymo nepasiturintiems įgyvendinimą. Tai reiškia, kad savivaldybė būtų atsakinga už šios paramos skirstymą. Atsakingų rajono institucijų pareigūnai tokius planus vertina neigiamai ir sako, kad taip Vyriausybė nori savivaldybes paversti atpirkimo ožiais ir „nusiplauti“ nuo tiesioginės atsakomybės.

Nuotr. Vyriausybė siekia, jog piniginės paramos skirstymas, kaip savarankiška funkcija, būtų perduota savivaldybėms. Tačiau ar taip nenorima „nusiplauti“ nuo tiesioginės atsakomybės ir visą naštą užkrauti savivaldai?

Apie tai, kad Vyriausybė planuoja šią funkciją perduoti savivaldybėms, kalbama beveik metai laiko ir, atrodo, kad šie planai vis labiau įgauna pagreitį. Būtent šis klausimas ir kėlė didžiausias diskusijas Seime gegužės 4 dieną vykusios konferencijos metu. Joje rajonui atstovavo vicemerė Rima Rauktienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bronė Valaitienė, Sveikatos bei socialinės politikos komiteto pirmininkas Darius Mikelionis.

 
„Nusiplauna“ nuo atsakomybės

Dabar piniginės paramos skirstymas yra ne savarankiška savivaldybės, o deleguota valstybės funkcija. Socialinės apsaugos ministerija akcentuoja, kad, perdavus savivaldybėms Piniginės paramos įstatymo įgyvendinimą, paslauga būtų labiau priartinta prie žmogaus. Tačiau Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė iškart pabrėžia, kad tai be galo apsunkintų savivaldybių darbą. „Kaip šią funkciją galime vykdyti mes, jei piniginė parama priklauso nuo daug veiksnių, su kuriais savivaldybė nesusijusi - tai ir nedarbo problema, ir galų gale, apskritai vykdoma socialinė politika šalyje“, - teigė L. Pocevičiūtė. Ji retoriškai teiravosi, kodėl savivaldybė turėtų spręsti valstybines problemas tokiu laikotarpiu, kai nuolat auga paramos gavėjų skaičius. Šiuo požiūriu jai pritaria ir rajono meras Juozas Bertašius. „Argi ne valstybės pareiga rūpintis savo piliečiais? Dabar, kai pats sunkiausias ekonominis laikotarpis, kai nuolat trūksta lėšų, nori mums atiduoti skirstyti paramą. Juk mes dažnai net tiesioginėms funkcijoms neužtenkame lėšų. Žinoma, tai patogu. Kai patys neturi lėšų ir nesusitvarko, atiduoda mums ir nusiplauna nuo atsakomybės“, - mintimis apie numatomas permainas dalijosi rajono vadovas.

Svarbus niuansas, kad, pakeitus finansavimo modelį, socialinė parama būtų skiriama ne iš valstybės, bet iš savivaldybės biudžeto, savivaldybė būtų atsakinga už sprendimų priėmimą skirti lėšas piniginei socialinei paramai įgyvendinti. Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai Seime vykusios konferencijos metu taip pat išsakė gana kategorišką nuomonę, kad savivaldybėms tai būtų per sunki našta. Jei užmojų nebus atsisakyta, siūloma keliose savivaldybėse eksperimento būdu pažiūrėti, kaip vyktų paramos skirstymas, o paskui šias naujoves bandyti įgyvendinti visoje šalyje.

Be to, kaip po susitikimo pasakojo L. Pocevičiūtė, į paramos skirstymą savivaldybėse raginama įtraukti bendruomenes, nevyriausybines organizacijas. „Neįsivaizduoju, kaip tai turėtų vykti bei kaip turėtų būti organizuojamas darbas. Juk čia didžiulė atsakomybė, labai jautri sritis, o kalbama, kad dar į visą šitą reikalą turėtų būti įtraukti ir paprasti žmonės“, - teigė Socialinės paramos skyriaus vedėja, gūžčiodama pečiais ir nesuprasdama tokių rekomendacijų prasmės.

Visgi yra tam tikrų niuansų, kuriuos iš konferencijos grįžę rajono specialistai vertina teigiamai. Pasak L. Pocevičiūtės, numatoma, jog nuo 2012 metų socialinė pašalpa gavėjams būtų ne visiems vienoda, o diferencijuojama, atsižvelgiant į paramos gavėjo šeimos narių skaičių, amžių, kitas aplinkybes. Tai, pasak vedėjos, būtų teigiamas pakeitimas. „Pavyzdžiui, dabar yra toks reikalavimas, kad, jei asmuo neatitinka kitų keliamų reikalavimų paramai gauti, jis turi būti registruotas Darbo biržoje ne mažiau kaip 6 mėnesius. Dabar planuojama šiuos reikalavimus lengvinti. Juk iš tikrųjų ne itin logiška, jei tu netekai darbo, neturi pajamų, bet pašalpos negauni, nes nesi pusmetį registruotas Darbo biržoje. Visgi šiuo atveju dar bus žiūrima, kokie kiti apribojimai galėtų būti, nes vėlgi, palengvinus pakeitimus, gerokai padaugės ir paramos gavėjų. Juk parama neturi būti skiriama metų metais, o tik tada, kai žmogui sunkiausia“, - apie numatomus pakeitimus kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Nuo 2012 metų savivaldybėms planuojama perduoti ir socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems finansavimą. Iki šiol nevyriausybines neįgaliųjų organizacijas šiek tiek finansuodavo savivaldybės, o didžiąją dalį lėšų jos gaudavo iš Neįgaliųjų departamento. „Šiandien dar jokio teisinio akto dėl pakeitimo neturime, tik projektą, bet numatoma, jog iki rugsėjo 15 dienos savivaldybė neįgaliųjų projektams jau turi skelbti konkursą. Laiko nedaug, o darbo begalės“, - kalbėjo L. Pocevičiūtė. Šiuos pakeitimus numatoma vykdyti todėl, kad teigiama, jog lėšas skirstant per departamentą, jos naudojamos neskaidriai. „Svarbiausia, kad su papildomu darbu ateitų ir taip reikalingos papildomos lėšos“, - pakeitimus vertino skyriaus vedėja.

Neįgaliųjų koordinacinės tarybos metu neįgaliųjų organizacijų vadovai tikino, jog apskritai tokios biurokratijos ir žmogiškumo neturėjimo, su kokiu jie susiduria bendraudami su ministerijomis, niekas negali net įsivaizduoti. „Pateiki projektą, taisytą jau šešis kartus, o jie dar metus jį laiko ir nepateikia jokio atsakymo. Tai ar čia skaitymasis su žmogumi?“ - teiravosi neįgalieji. Kaip bebūtų, už tai atsakinga Vyriausybė, savaip vykdanti ir kitaip nei savivaldybė suprantanti socialinę politiką.