Gintarė MARTINAITIENĖ

Spalio 14 dieną Lietuvoje vyko rinkimai į Seimą, kuriuose dalyvavo apie 53 proc. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių. Rajone pilietinę valią išreiškė taip pat daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių asmenų. Referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje laikomas įvykusiu – jame balsavo daugiau nei pusė šalies rinkėjų ir pasisakė prieš elektrinės statybą. Aiškios tendencijos, kad šalies, kaip ir rajono gyventojai, valdžioje nori matyti kairiąsias politines jėgas. Šakiečiai pirmenybę atidavė socialdemokratams bei Darbo partijai. Antrajame ture dėl patekimo į Seimą susikaus Mindaugas Bastys ir Algirdas Klimaitis.

Nuotr. Rajone pilietinę valią išreiškė 50.16 proc. rinkėjų, referendume dalyvavo 49.68 proc. rajono rinkėjų. Lyginant su 2008 metais, šiuose rinkimuose šakiečiai buvo aktyvesni.

Favoritai – darbiečiai

Dar išankstinių apklausų duomenimis buvo pranašaujama, kad Lietuvos piliečiai valdžioje nori matyti Darbo partiją bei Lietuvos socialdemokratų partiją. Šie duomenys pasitvirtino. Kaip pirmadienio ryte skelbė Vyriausioji rinkimų komisija, dar gaunanti iš daugelio apylinkių rezultatus, favorite išliko Darbo partija (apie 20 proc.), antrieji – Lietuvos socialdemokratai (apie 18 proc.), tretieji – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (apie 14 proc.), toliau išsirikiavo Lietuvos respublikos liberalų sąjūdis (apie 8 proc.), Drąsos kelias (apie 7.8 proc.), partija Tvarka ir teisingumas (apie 8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (5.70 proc.). Likusios partijos neįveikė reikiamo 5 proc. barjero ir į Seimą nepateko. Pirmieji už borto liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (4.14 proc.), gerokai atsiplėšusi nuo už jų likusių politinių jėgų. Visgi to nepakako, kad jie gautų bent vieną mandatą Seime. Skelbiama, kad galutiniai rinkimų rezultatai bus aiškūs savaitės pabaigoje.

 
Už kairiuosius – ir rajono gyventojai

Panašiai kaip ir visoje šalyje balsavo ir rajono gyventojai. Prie balsavimo urnų savo valią pareiškė 50.16 proc. šakiečių (negaliojančių biuletenių 4.40 proc.). Lyginant rajono rinkėjų aktyvumą su 2008 metais vykusiais rinkimais, šįkart jie buvo aktyvesni. 2008 metais balsavo apie 47 proc. visų rajono rinkėjų. Pirmąją vietą šakiečiai atidavė Lietuvos socialdemokratų partijai (22.98 proc.), antrąją – Darbo partijai (20.80 proc.), trečiąją – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (14.98 proc.). Priešingai nei šalyje, rajono piliečiai pasitikėjimą išreiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ji rajone surinko 12.01 proc. Seime rajono gyventojai taip pat nori matyti Drąsos kelią (7.68 proc.) bei partiją Tvarka ir teisingumas (6.07 proc.). Į Seimą šakiečiai „neleido eiti“ Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (3.46 proc.), Liberalų ir centro sąjungai (2.83 proc.), Krikščionių partijai (1.10 proc.). Kitos partijos rajone surinko mažiau nei po 1 proc. rinkėjų balsų.

Vienmandatėje rinkimų apygardoje, kaip ir buvo galima prognozuoti, stipriausiųjų penketuką sudarė Mindaugas Bastys, Algirdas Klimaitis, Rima Rauktienė, Gintautas Kniukšta, Kęstutis Smirnovas. Tiesa, pradėjus skaičiuoti pirmuosius rezultatus, rajone atkakliausia kova vyko tarp M. Basčio ir R. Rauktienės, tačiau galiausiai ją aplenkė A. Klimaitis. Kaip pirmadienį skelbė Vyriausioji rinkimų komisija, už M. Bastį balsavo 23.68 proc. rajono rinkėjų, už A. Klimaitį -18.83 proc. Būtent šie du kandidatai susirungs spalio 28 dieną antrajame rinkimų ture. Trečioje vietoje likusia R. Rauktiene pasitikėjo 14.58 proc. šakiečių, už G. Kniukštą balsavo 11.69 proc., už K. Smirnovą 8.17 proc. Nors pastarojo rinkimų kampanija buvo viena stipriausių ir aktyviausių, pasirodo, rinkėjams to nepakako, kad jį deleguotų į Seimą. Labiausiai šį kandidatą palaikė Barzdų apylinkė (21 proc.). Į stipriausiųjų penketuką nepateko, bet rinkėjų pasitikėjimo sulaukė ir Donatas Stakišaitis (7.80 proc.) bei O Valiukevičiūtė (7.67 proc.). Kiti kandidatai pelnė gerokai mažiau balsų. Vytas Liudžius – 1.14 proc., Edgaras Stanišauskas – 0.97 proc., Audra Užupienė – 0.49 proc., Laimutė Dėdinienė – 0.41 proc.

Pirmoje vietoje esantį M. Bastį ypač palaikė Slabadų (52.08 proc.), Kriūkų bei Verčių (42.93 proc.) apylinkės. Šiek tiek mažiau Daržininkų, Sūdavos, Panovių, Briedžių bei Kudirkos Naumiesčio apylinkės. Čia pasitikėjimas ir dabar rajonui Seime atstovaujančiu politiku siekia 32 – 40 proc. Antrąją vietą užėmęs A. Klimaitis tokio ryškaus palaikymo nesulaukė nė vienoje apylinkėje, nes daugelyje vietovių palaikančiųjų procentas apylygis – didesnis nei 20 proc. Daugiau nei 25 proc. rinkėjų balsų jis sulaukė Liepalotų, Kriūkų bei Aušros apylinkėse. Labiausiai šiuo kandidatu nepasitikėjo Degutinės (4.49 proc.), Baltrušių (7.30 proc.) bei Slabadų (7.64 proc.) rinkėjai. Užtat Degutinėje 42.95 proc. rinkėjų balsų pelnė trečioje vietoje likusi R. Rauktienė. Už ją daugiau nei 20 proc. balsavimo teisę turinčių rajono gyventojų balsavo Žvirgždaičių, Plokščių, Baltrušių bei Griškabūdžio apylinkėse. G. Kniukštą labiausiai Seime norėjo matyti Ritiniai (30.52 proc.) bei Voveriai (30.18 proc.)

Kartu su rinkimais į Seimą vyko Referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Jis laikomas įvykusiu, nes balsavo 52.16 proc. šalies rinkėjų. Lietuvoje už elektrinės statybą balsavo 34.07 proc., prieš – 62.65 proc. Rajone tendencija panaši. Rajone referendume dalyvavo 49.68 proc. Iš jų 33.75 proc. pasisakė už statybas, prieš – 61.93 proc. Negaliojantys referendumo biuleteniai rajone sudarė 4.32 proc. Tiesa, referendumas tik patariamojo pobūdžio.