Neseniai savivaldybėje organizuotas konkursas Kudirkos Naumiesčio seniūno pareigoms užimti sujudino ne tik naumiestiečių bendruomenę. Žmonės dar kartą įsitikino, kad neretai teisėti įstatymai gali būti ir ne visai teisingi. Įstatymo raidė nepajudinama, o politikų deklaruojama bendruomenių svarba kaime, kol kas tik tušti žodžiai. Taip bus tol, kol mūsų šalies politikai nesiryš priimti įstatymo dėl  tiesioginių rajonų merų ir seniūnų rinkimų.

 

 

Šiais metais ilgamečiam Kudirkos Naumiesčio seniūnui Vincui Puidai apsisprendus išeiti į kitą darbą, nuo liepos 15 dienos laikinai Kudirkos Naumiesčio seniūno pareigas ėjo  Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis. Prailgo naumiestiečiams  savaitės ir mėnesiai, belaukiant naujojo seniūnijos šeimininko. Tarp žmonių pradėjo sklisti įvairios kalbos. Matyt, valdžia nerandanti „saviškio“ kandidato, nes norinčių dirbti tikrai jau seniai būtų atsiradę? Naumiestiečiai nusprendė pareikšti tvirtą savo nuomonę. Pradėti rinkti seniūnijos gyventojų parašai už, jų manymu, tinkamiausią kandidatą į seniūnus, ilgametį Kudirkos Naumiesčio bendruomenės centro „Santaka“ vadovą Edvardą Belevičių. „Bendruomenės narių nuomonė turėtų būti pirmoje vietoje. E. Belevičius daug metų yra bendruomenės pirmininkas, pažįsta žmones, žino visos seniūnijos situaciją, todėl dirbtų tikrai visų mūsų labui“,- išsakė savo nuomonę parašu patvirtinusi naumiestietė, Kudirkos Naumiesčio gimnazijos pedagogė Laimutė Gončaruk. Tos pačios nuomonės buvo dar 500 seniūnijos gyventojų. Būtent toks didžiulis skaičius naumiestiečių parašų buvo surinktas ir lapkričio 27 dieną įteiktas savivaldybės administracijos direktoriui, konkurso komisijos pirmininkui Juozui Puodžiukaičiui.

Šakių rajono savivaldybėje konkursas į valstybės tarnautojo, Kudirkos Naumiesčio seniūno pareigas buvo paskelbtas rugsėjo 27 dieną. Trys pretendentai, pareiškę norą dalyvauti konkurse, pirmiausia Valstybės tarnybos departamente turėjo išlaikyti specialius Bendrųjų gebėjimų ir Vadovavimo gebėjimų testus. Tik tuomet jie gavo teisę dalyvauti  trečiajame konkurso etape - pokalbyje, kuris yra svarbiausias. Pretendentus egzaminavo administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio įsakymu sudaryta septynių asmenų komisija. Joje dalyvavo keturi savivaldybės administracijos atstovai ir trys seniūnijos seniūnaičiai. Konkursas surengtas  lapkričio 29 dieną. Komisijos sudėtis paskelbta likus šešioms dienoms iki konkurso dienos ( terminas- ne vėliau kaip prieš penkias dienas). Pagal  Valstybės tarnybos įstatymą, konkursas turi įvykti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo paskelbimo  dienos.Taigi, į visus įstatymų numatytus terminus buvo „sutilpta“.

Konkurse dalyvavę trys pretendentai atsakinėjo į komisijos narių klausimus ir buvo vertinami balais nuo 1 iki 10. Susumavus galutinius rezultatus, paiškėjo, kad konkurse dalyvavęs Kidulių seniūnas Algirdas Stankevičius surinko daugiausia balų - 9,5, antras liko Kudirkos Naumiesčio bendruomenės „Santaka“ pirmininkas E. Belevičius, gavęs 7,5  balo, o trečias kandidatas, įvertintas tik 5 balais, net nesurinko būtino minimalaus 6 balų skaičiaus. „Formaliai konkursas įvyko be procedūrinių pažeidimų, o kas vyko užkulisiuose, nesigilinkime“,- sakė naumiestiečių palaikymo sulaukęs konkurso dalyvis  E.Belevičius. Jis atmetė galimybę per tris dienas apskųsti konkurso rezultatus.

Jau tapo įprasta, kad rajono savivaldybėje po kiekvieno įvykusio ar dar net neįvykusio konkurso, šakiečiams kyla tam tikrų abejonių, ar išties skaidriai buvo organizuotas tas ar kitas konkursas. Pastarasis konkursas taip pat sukėlė diskusijų dėl to, jog gana keistokai atrodė savivaldybės parengto Kudirkos Naumiesčio seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo ketvirtame skyriuje „Specialieji reikalavimai einančiam šias pareigas valstybės tarnautojui“ nurodytas reikalavimas būsimam seniūnui „turėti aukštąjį neuniversitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą“. Reikėtų pastebėti, kad konkursą laimėjęs A.Stankevičius būtent tokį išsilavinimą ir turi. Kitas konkurse dalyvavęs kandidatas galėjo pasigirti aukštuoju universitetiniu išsilavinimu, tačiau šioje situacijoje jam diplomo neprireikė. Paklaustas, ar ne geriau vadovauti seniūnijai tiktų aukštąjį  universitetinį išsilavinimą turintis žmogus, administracijos direktorius suabejojo: „Nebūtinai. Jei net ir meras gali būti technikumą baigęs...“ Visgi neseniai Lekėčių seniūnijos seniūno pareigoms užimti organizuoto konkurso pareigybės aprašyme buvo įrašytas reikalavimas seniūnui turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kuo remiantis taikomi tokie nevienodi kriterijai? „Specialiai taip darėme. Kadangi pradėjo mažai žmonių dalyvauti konkursuose, mes bijojome, kad  šis konkursas nenusitęstų, todėl ir sąlygas padarėme paprastesnes,“- paaiškino komisijos pirmininkas J.Puodžiukaitis. Jis patikino, jog komisijos nariai į politiką nesikiša, tad konkurso laimėtojo priklausymas rajono savivaldybės valdančiajai Valstiečių ir žaliųjų sąjungai įtakos konkurso rezultatams neturėjo. Suprantama, naujajam seniūnui, gyvenančiam Keturnaujienoje, važinėti dirbti į Kudirkos Naumiestį bus daug patogiau, nei iki šiol į Kidulius. Pasak J.Puodžiukaičio, bus skelbiamas naujas konkursas, todėl kiduliečiai neliks ilgam be seniūno.

Dauguma naumiestiečių, pasak pedagogės L. Gončaruk, pasirašydami po tekstu, raginančiu savivaldybės vadovus atsižvelgti į jų nuomonę, tikėjosi, kad žmonių valia bus išgirsta. „Dabar naumiestiečių bendruomenė yra nusivylusi, kadangi žmonių lūkesčiai nepasiteisino“,- sakė pašnekovė. Anot jos, deklaruojami demokratiški įstatymai tikrosios demokratijos negarantuoja. Labiau primena tuos laikus, kai vadovai būdavo „nuleidžiami iš viršaus“. Tuo tarpu administracijos direktorius J.Puodžiukaitis tvirtino, jog naumiestiečių nepasitenkinimas visiškai nepagrįstas. „Jautėm, kad gali kilti konfliktas, todėl viską darėme pagal įstatymą, Lapkričio 27 dieną gavę gyventojų parašus, mes pasiskambinome į Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos departamentą ir suderinome, kaip tokiu atveju mums reikia elgtis. Konkurso dieną komisiją aš supažindinau, kad gauti naumiestiečių parašai ir kad konkurso rezultatams jie įtakos negali daryti. Mes neturime teisės atsižvelgti į bendruomenės nuomonę, nes mes tik vykdome įstatymą“,- teigė komisijos pirmininkas.

„Šiame konkurse niekas pagal įstatymą neturėjo prioritetinio balo, nors vienas iš kandidatų jau turėjo valstybės tarnautojo statusą. Visi kandidatai konkurse dalyvavo lygiomis teisėmis. Tačiau konkurso sąlygose buvo galima įžvelgti tam tikrų dalykų, palankių būtent vienam iš kandidatų. Net ir iš kai kurių komisijos narių pasakojimų galima daryti būtent tokią prielaidą, nes vienas iš pretendentų itin sklandžiai atsakinėjo į klausimus, net neišklausęs jų iki galo. Tai rodo, kad galimai konkursas organizuotas neskaidriai“,- atvirai savo neigiamus vertinimus išsakė Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam savo nuogąstavimus išsakė naumiestiečiai. Jis apgailestavo, kad komisijos sprendimas nesutapo su bendruomenės pageidavimu. „Labai sunku įstatymuose numatyti visus atvejus, kad organizuojamas konkursas valstybės tarnybos pareigoms užimti, vyktų tikrai skaidriai. Labai svarbu valdininkams atsispirti pagundai sudaryti specialias sąlygas konkrečiam asmeniui. Kai žmonės yra panašaus profesinio pajėgumo, turi būti palikta galimybė atsižvelgti ir į bendruomenės nuomonę  ar pageidavimą,“- savo nuomonę išdėstė M. Bastys. Deja, kol kas galiojantys įstatymai to daryti neleidžia.

 Naumiestietė L. Gončaruk įsitikinusi, kad situacija pasikeistų, jei tiek merai, tiek senūnai būtų renkami vietos gyventojų tiesiogiai. „Bendruomenė išklausytų visus kandidatus, sužinotų, kokie jų veiklos planai. Stovėtų čia pat urnos, žmonės balsuotų, viskas būtų paprasta ir aišku. Dabar sunku suprasti, kas vyksta už uždarų durų, ar tikrai konkursai organizuojami skaidriai. Man atrodo, kad deklaruojami demokratijos principai paprastų kaimo žmonių dar nepasiekė“,- atvirai savo nuomonę išsakė naumiestietė.