Balandžio 24-oji – tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Tad ar viską žinome apie triukšmą? Koks garsas yra pavojingas sveikatai, o koks triukšmas yra įprastas?

 

Triukšmas yra visada šalia mūsų – kieme, gatvėje, net namuose. Taip yra ne tik dėl gausybės įvairiausių technologijų, vis gausėjančio transporto gatvėse, bet ir dėl nepagarbos vieni kitiems. Triukšmu vadinamas nepageidaujamas žmogui garsas, sklindantis iš įvairių natūralių ir dirbtinių garso šaltinių. Žmogaus ausis yra  prisitaikiusi prie 35- 55 decibelų intensyvumo garsų (30 dB – tylus pokalbis, 40 dB- vidutinis triukšmas namuose, 50 dB – įprastinis pokalbis).

Civilizuotame pasaulyje itin akcentuojama pramoninio ir komercinio triukšmo problema. Net 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos ir apie 20 proc. - nakties metu. Tai transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai, šventiniai renginiai. Beveik 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti. Klausa dažniausiai nusilpsta dirbantiesiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Ši liga dažniausiai diagnozuojama vairuotojams, ekskavatorininkams, traktorininkams, buldozerininkams, kranininkams. Tačiau ir buityje kasdien naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, dulkių siurbliai, vaikų žaislai ir kt. Triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras gauna gyventojų skundų ne tik dėl stacionaraus triukšmo (ventiliacinių sistemų, kavinių, pramonės, žemės ūkio įrenginių ir kt.), bet ir dėl remonto darbų, kaimynų keliamo triukšmo.

Specialistai primena, kad skundus dėl kaimynų keliamo triukšmo bei kitokio viešosios rimties trikdymo (šauksmas, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį) tiria ir administracines nuobaudas skiria policijos pareigūnai, todėl gyventojams reikėtų kreiptis į policiją.

Visuomenės sveikatos centras vertina ir tiria skundus, susijusius su stacionarių triukšmo šaltinių keliamu akustiniu triukšmu, kuris kyla iš ūkinės komercinės veiklos (žemės ūkio, pramonės, parduotuvių ventiliacijos įrenginiai ir pan.). Dėl stacionaraus triukšmo, trikdančio gyventojų poilsį, reikėtų kreiptis į Marijampolės visuomenės sveikatos centrą (tel. 8 (343) 59 301).

Dėl triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose bei triukšmo prevencijos viešosiose vietose reikėtų kreiptis į savivaldybę.

Dėl triukšmo poveikio labiausiai veikiama centrinė nervų sistema – prasideda galvos skausmai, svaigimai, blogėja atmintis, sutrinka miegas. Šie pakitimai išsivysto anksčiau nei sutrinka klausa. PSO ir Europos komisijos Jungtinių tyrimų centro ataskaitos duomenimis, triukšmas sukelia patologinius pakitimus širdies ir kraujagyslių sistemoje. Ilgą laiką veikiant triukšmui, žmonės dažniau serga hipertonine liga, ateroskleroze. Triukšmas ypač kenkia vaikams ir jaunuoliams. Jų klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau pažeidžiama. Tarp jaunimo ypač populiaru ausinukų klausymasis. Garsu triukšmas žudo vidinės ausų dalies plaukelių, kurie absorbuoja ir padeda apdoroti garso signalus, ląsteles. Senatvėje šios ląstelės žūsta palaipsniui, tačiau buvimas garsaus triukšmo aplinkoje šį procesą paspartina. Proporcingumas paprastas - kuo ilgiau ir kuo garsiau klausomasi muzikos, tuo daugiau ausų plaukelių ląstelių žūva. Šis procesas negrįžtamas. Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10-20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo.

 

„Draugo“ inf.