Penktadienį, minint Nepriklausomybės Akto signataro dr. Jono Basanavičiaus gimtadienį, jo garbei renginiai vyko ne tik Vilniuje, kur atidaryta tautos patriarcho aikštė, atidengta jo skulptūra, bet ir Lukšiuose. Po konferencijos „Tegul meilė Lietuvos / Dega mūsų širdyse...“ (Vincas Kudirka) prie įėjimo į Lukšių Vinco Grybo gimnaziją dr. J. Basanavičiui atidengta atminimo lenta.

Konferenciją, skirtą žmonėms, kūrusiems ir gynusiems Lietuvą, pradėjęs istorijos mokytojas Vidmantas Zokas netrukus estafetę perdavė savo mokiniams. Pirmojoje dalyje apie laisvės aušros pranašą dr. J. Basanavičių pasakojo gimnazistė Aistė Bitinaitytė, o ištraukas iš jo paties atsiminimų įtaigiai perteikė abiturientas Rokas Buteikis. Mūsų šalies istorijoje šio tautos patriarcho veikla išliks kaip drąsios, tačiau korektiškos politikos pavyzdys, nes jis nebijojo svajoti apie nepriklausomą Lietuvos valstybę tais laikais, kai tokios mintys atrodė tik utopija, ir visada ieškojo ne konfrontacijos, o sutarimo. Šiuos mokinių pranešimus papildė filmuota medžiaga iš Basanavyčynės – gimtajame J. Basanavičiaus Ožkabalių kaime įkurto muziejaus, kur besiruošdami renginiui lankėsi Lukšių gimnazistai.

Renginyje pagerbtas ir kitas prie laisvos Lietuvos kūrimo prisidėjęs žmogus – Vincas Kudirka. Ištrauką iš jo prisiminimų perskaitė gimnazistais Rėjus Martišius, o jo bendraklasė Milda Čebanauskaitė kalbėjo apie visuomeninę veiklą. Tai, ko dar nežinome apie „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu, atskleidė moksleivės Urtė Puidokaitė ir Livija Sadauskaitė, filmuotą medžiagą iš Vinco Kudirkos muziejaus, kuriame lankėsi gimnazistai, pristatė Dominykas Venskūnas.

Antroji konferencijos dalis buvo skirta iš mūsų krašto kilusiems Nepriklausomybės Akto signatarams Saliamonui Banaičiui, Justinui Staugaičiui ir Jonui Vailokaičiui. Į šiuos Lietuvos kūrėjus pažvelgta kiek neįprastai – per krikščioniškąją prizmę, kurios vienas iš svarbiausių aspektų – dirbti savo šalies gerovei. Kaip to įrodymą gimnazistas Tomas Mulvinskas susirinkusiesiems perskaitė J. Vailokaičio laišką, skirtą savo vaikams. Beje, moksleiviai ir vėl puikiai atliko namų darbus – lankėsi Zanavykų muziejuje, kur edukatorė Vida Endriukaitytė jiems ne tik papasakojo apie mūsų krašto signatarus, bet ir patikrino jų žinias interaktyviame žaidime „Sūduvos krašto signatarai“.

Trečioje konferencijos dalyje pagerbti Lietuvos laisvės kovotojai. Tai lukšietis mokytojas ir partizanas Aleksandras Grybinas-Faustas, kurio gyvenimo istoriją papasakojo gimnazistai Klaudija Bikmanaitė ir Dominykas Urbštas, ir neseniai į Vilniaus Antakalnio kapines amžinojo poilsio atgulęs partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, šiandien pripažintas to meto aukščiausiuoju Lietuvos valstybės vadovu, kovojusiu su okupacija. Savo mintimis apie jį pranešime „Neišgalvotas superherojus arba „vidurio kelio“ keleivis, vedęs mus laisvės keliu dabar ir čia“ pasidalijo buvusi gimnazijos mokinė Sima Kazarian.

Vis tik svarbiausia konferencijos dalis – jos finalas. Tai atminimo lentos buvusiam Lukšių mokyklos auklėtiniui dr. J. Basanavičiui atidengimas. Tiesa, ji ne trijų metrų aukščio, kaip skulptūra Vilniuje, kuri pastatyta ant pusmetrio aukščio pjedestalo, tačiau gimnazijos bendruomenei labai brangi. Lentą sukūrė UAB „Akmens uola“ projektų vadovas Rimantas Židulis, įrašydamas joje žodžius: „Jonas Basanavičius 1863–1866 metais mokėsi Lukšių mokykloje“.

„Tikiu, kad ši atminimo lenta taps objektu, kurį aplankyti bus svarbu kiekvienam, atvykusiam į Lukšius. Priimkime į savo gyvenimą dar vieną mūsų istorijos ženklą“, – atidengdama lentą kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.

Rajono savivaldybės mero Edgaro Pilypaičio manymu, įamžindami savo gimnazijoje J. Basanavičiaus atminimą, lukšiečiai prisiima didelį įsipareigojimą.

„J. Basanavičius yra tas valstybės atributas, kaip Lietuvos kariuomenė, kaip Vytis, kaip himnas, kurio neįmanoma padėti į archyvus. Tai asmenybė, kuri mums sufleruoja, kaip galėtume gyventi. <...> Įsisąmoninkime jo paslaptis ir priesakus. Tegul visada mus traukia gimtoji tėvų žemė, kad žinotume, kiek ir už ką jai esame skolingi“, – pabrėžė meras, neslėpdamas, kaip bendruomenei yra svarbu akcentuoti istorinius momentus ir išsaugoti juos ateinančioms kartoms.