Kaip informavo G. Murauskienė, buvo patikrinti visų mokyklų neformalaus ugdymo darbo tvarkaraščiai, trylikos mokyklų: Šakių „Žiburio“ ir Lukšių V.Grybo gimnazijų, Šakių „Varpo“, Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Plokščių vidurinių mokyklų, Šakių „Aukuro“, Beržynų, Paluobių, Siesartėnų, Slavikų pagrindinių mokyklų ir Gelgaudiškio specialiosios mokyklos būrelių veiklos planai bei dienynai, 5-iose iš jų stebėta būrelių veikla.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vyresniosios specialistės, visų tikrintų bendrojo lavinimo mokyklų būrelių veiklos planai atitinka 2009 - 2011 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų reikalavimus, daugelyje ugdymo įstaigų dėl pageidaujamų lankyti būrelių praktikuojama anketinė mokinių apklausa.
Beveik visose rajono mokyklose, išskyrus Šakių „Žiburio“ gimnaziją ir Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinę mokyklą, pirmenybė teikiama meninio ugdymo būreliams. Antroje vietoje pagal mokinių skaičių - kūno kultūros ir sporto būreliai. Kitai veiklai skirtuose būreliuose dalyvauja mažesnis mokinių skaičius.
Atlikus neformalaus ugdymo analizę paaiškėjo, kad pagal 2009 - 2011 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų nuorodas 100% būrelių veiklai skirtas valandas išnaudoja Lekėčių vidurinė mokykla, Šakių „Aukuro“, Paluobių ir Sintautų pagrindinės mokyklos, 97 - 90% - Griškabūdžio (95,7 val.), Šakių „Varpo“ (91,4 val.), Gelgaudiškio (90,2 val.) vidurinės mokyklos, Kidulių (97,3 val.), Beržynų(94,7 val.) pagrindinės mokyklos, 88,9 - 81,5% - Slavikų (88,9 val.) pagrindinė mokykla, Kriūkų (85,7 val.) ir Plokščių (81,5 val.) vidurinės mokyklos.
Pasak G. Murauskienės, susipažįstant su neformalaus ugdymo veiklos planais maloniai nuteikė būrelių vadovų profesionalumas bei atsakingas požiūris į veiklos planavimą, neformalaus ugdymo dienynai pildomi tvarkingai, juose neaptikta braukymų, taisymų ar neaiškiai užpildytų grafų.
Patikrinimo metu Švietimo ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė stengėsi aplankyti ir kuo daugiau būrelių, tačiau iš devyniolikos pagal mokyklų neformalaus ugdymo tvarkaraštį turėjusių vykti būrelių užsiėmimų darbas vyko tik dvyliktoje. Užsiėmimai septyniuose būreliuose, kaip buvo vėliau paaiškinta, nevyko dėl įvairių rimtų pateisinamų priežasčių: dalies būrelių užsiėmimų metu vyko įvairūs rajoniniai ir ne tik rajoniniai seminarai, pasitarimai, konkursai, keitėsi kai kurių būrelių darbo vieta ir grafikai. Deja, ne visi būrelių vadovai teikėsi pranešti apie pasikeitimus savo mokyklos administracijai.
Lapkričio 23 dieną buvo pravesta aktyviausių, išrinktų į rajono moksleivių tarybą, mokinių apklausa, kuri taip pat suteikė papildomos vertingos informacijos apie neformalųjį ugdymą mūsų rajono mokyklose. Iš 25 apklaustųjų tik vienas mokinys atsakė, kad renginiai mokykloje įdomūs, įvairūs ir jų visiškai pakanka. Kitiems trūksta įvairių akcijų, prevencinių renginių, šokių, diskotekų, paskaitų, parodų, kino vakarų ir tarpmokyklinių renginių. Tik penkiems mokiniams iš 25 apklaustųjų būrelių mokyklose pakanka. Tie mokiniai, kurių mokyklose nėra sporto salių ar apsiribojama tik krepšinio būreliu, pageidauja įvairesnių sporto būrelių – jogos, futbolo, bokso, kovos menų, šaškių. Vienuolikai mokinių, kurių mokyklose nėra šokių specialistų ar entuziastų, trūksta ne tik šiuolaikinių šokių, bet ir tautinių šokių būrelių. Aktyviausiems mokiniams trūksta mokyklose chorų ir kitų muzikinių būrelių, dramos ir meno būrelių, gitaristų, fotografijos ir net maisto gaminimo būrelių.
G.Murauskienė padarė išvadą, kad dalis mokinių nori aktyviai dalyvauti neformaliajame ugdyme, jie nelinkę apsiriboti pamokine veikla, o nori ir gali pabūti mokykloje ilgiau, jeigu popamokinė veikla atitiks jų interesus. Nors šiuo metu rajono švietimo įstaigose veikia 276 būreliai, kuriuose dalyvauja 3755 mokiniai, Švietimo ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė apgailestavo, kad šiuo metu didesnė dalis mūsų rajono bendrojo lavinimo mokyklų negali patenkinti visų moksleivių norų.