Neskubėkite džiaugtis savo sėkme

Jeigu gausite tokio ar panašaus turinio žinutę, labai nesidžiaukite. Širdį glostantis pranešimas tėra eilinė telefoninių sukčių apgaulė,- neužkibkite ant jų meškerės.

„Draugo“ redakcija, gavusi tokį apgaule kvepiantį pranešimą, nusprendė atlikti tam tikrą „eksperimentą“ ir susisiekti su „dosniais“ prizų dalintojais. Žinoma, prieš tai apie savo ketinimus pasikalbėjome su rajono policijos komisariato kriminalistais. Nusprendę, kad sukčiams nepavyks mūsų  lengvai „užhipnotizuoti“, paėmėme į rankas telefoną.

Atsiliepė malonus vyriškas balsas ir pirmiausia paklausė, kas skambina. Laimingoji pašnekovė prisistatė esanti Ona iš Vilkaviškio rajono. Prisistatė ir vyriškis: „Aš esu „Avitela“ firmos  vadybininkas Antanas Butrimas“. Kalbėjo greitakalbe, pranešė, kad jau susumuoti konkurso rezultatai, išvardijo visus Onos laimėtus prizus. Vyriškis informavo, kad „Avitela“ būstinė yra įsikūrusi Kaune, Savanorių pr. 166 A, tad laimėtojas gali atvykti ir pats atsiimti prizą. Po to paslaugiai pasiūlė, kad prizus gali pristatyti ir į namus, tik teks susimokėti už pristatymą.  Be to, visus pinigus gali pervesti  ir į banko sąskaitą. „Tai kokiu būdu norėsite juos atsiimti? “,- dar kartą pasitikslino vyriškis. Tačiau Onai iš Vilkaviškio rajono vis dar buvo neaišku, kurioje vietoje Kaune yra tas biuras, kodėl jai tokia laimė nusišypsojo, nes „Aviteloj“ ji nieko nepirkusi, jokiose loterijose nedalyvavusi. Vyriškis paaiškino, kad čia laiminguosius atrinko totalizatorius. Ir staiga sukčius, matyt, išgirdęs kompiuterio klaviatūros kaukšėjimą ar suabejojęs Onos neišmanymu, pasidarė nelabai kalbus ir malonus. Trumpai drūtai pasiūlė atvykti į Kauną atsiimti savo prizus ir telefoną išjungė. Patikrinus nurodytą adresą, paaiškėjo, kad jokios „Avitela“ būstinės ten  nėra ir nebuvo. Ona liko prie suskilusios geldos....

 

Kaip pastebėjo Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Ingrida  Pranskaitienė, nusikaltėliai, užsiimantys telefoniniu sukčiavimu, yra gana neblogi psichologai, kartais sugebantys pašnekovą tiesiog „užhipnotizuoti“. Patys įsitikinome, kad sukčiai sugeba demaskuoti ir apsimetinėjančius savo pašnekovus, būsimas aukas. Ne visada pokalbis baigiasi taip paprastai kaip Onai iš Vilkaviškio rajono. Būna, kad telefoninis sukčius, prieš nutraukdamas pokalbį, savo „susiprotėjusį“ pašnekovą dar gerokai  iškeikia ir iškoneveikia. „Telefoniniu sukčiavimu paprastai užsiima įkalinimo įstaigose bausmes atliekantys asmenys, turintys savo bendrininkus laisvėje. Tai jau yra organizuotas nusikalstamumas. Reikia atminti, kad loterijos organizatoriai niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus, nesiūlo pervesti į banko sąskaitą, neprašo padiktuoti papildymo kortelių numerių. Jokių žinučių loterijų laimėtojams nesiuntinėjama ir neprašoma paskambinti nurodytais numeriais. Susisiekite su tariamos loterijos organizatoriais ir išsiaiškinkite, ar jūs ką nors iš tiesų laimėjote. Pasitaiko atvejų, kai prašoma sumokėti laimėto daikto PVM mokestį, kitaip sukčiaujama“,- įspėjo  Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė I. Pranskaitienė. Norėdami sudaryti solidaus pašnekovo įspūdį, sukčiai pokalbio metu stengiasi naudoti kuo daugiau tarptautinių žodžių.

Paprastai įkalinimo įstaigose esančių asmenų pagrindinis tikslas - telefonu išvilioti iš gyventojų elektroninės bankininkystės duomenis. Šie duomenys iš karto nusiunčiami laisvėje esančiam bendrininkui, sėdinčiam prie kompiuterio, kuris nedelsdamas paima SMS kreditą. Šį kreditą persiunčia dar į kito žmogaus sąskaitą, kuris nuskuba į bankomatą ir pinigus išsigrynina. „Policijos komisariato pareigūnams, norint išsiaiškinti visą šią nusikalstamą grandinę, reikia atlikti krūvą įvairių veiksmų bei išklotinių analizių. Iš vieno telefono numerio per dieną būna išsiunčiama apie 100 panašių žinučių. Labai gaila, kad valstybė leidžia įvairiems smulkiems bankeliams ar užsienio dukterinėms įmonėms teikti greituosius kreditus. Ši sistema labai patogi nusikalstama veika užsiimantiems telefoniniams sukčiams“,- pastebėjo pareigūnė.

Pasinaudojus asmens duomenimis ir nuo indėlininko sąskaitos neteisėtai nuskaičius pinigus, pirmiausia tiesioginę finansinę žalą patiria bankas,- sukčiai pinigų bankui juk negrąžins. Būna atvejų, kai, apgautam žmogui nieko nežinant, dėl sukčių atliktų finansinių operacijų nuostolių patyręs bankas kreipiasi į teismą ir priimamas bankui palankus sprendimas, o į žmogaus duris pasibeldžia antstolis. Žinoma, jeigu su sukčiumi bendravęs žmogus, supratęs apgaulę, kreipiasi į policiją,  pradedamas ikiteisminis tyrimas. Bankas yra informuojamas apie neteisėtą elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimą, tad indėlininkas taip pat tampa nukentėjusiuoju ir bankas iš jo padengti nuostolių nereikalauja.

Nusikaltėliai jau yra pajutę savo vykdomų nusikalstamų veiksmų neribotą laisvę ir patiklių gyventojų pažeidžiamumą. Jeigu įkalinimo įstaigose sėdintys sukčiai  netrukdomai gali naudotis telefonu, nors tai yra griežtai draudžiama, akivaizdu, kad šalies įkalinimo įstaigose nėra tvarkos ir nepaisoma jokių įstatymų. Šiuo metu visoje Lietuvoje telefoniniai sukčiai veikia labai aktyviai. „Geriausia  ir paprasčiausia prevencija būtų viena, - neužkibti ant sukčių meškerės, nekalbėti su įtartinais žmonėmis, ištrinti gautas įtartinas žinutes. Tokiu būdu telefoninis „biznis“ greitai baigtųsi. Jeigu nebus aukos, nebus ir nusikaltimo“,- sakė policijos pareigūnė. Žmogus, gavęs įtartiną žinutę ir įtardamas, kad bus bandoma jį  apgauti, gali  kreiptis į policiją. Tokiu atveju gali būti pradėtas tyrimas dėl pasikėsinimo sukčiauti.