Asta GVILDIENĖ

Šie metai – ne medaus metai. Tokius žodžius teko išgirsti ne iš vieno mūsų rajono bitininko. Nors bitės peržiemojo sėkmingai, tačiau pavasario medunešis nuvylė – sutrukdė šaltas oras ir dažnas lietus, todėl bitės į avilius dažnai grįždavo tuščiomis. Per didžiąsias kaitras jos, kaip ir žmonės, spietėsi aplink avilį, duso, neturėdamos kuo kvėpuoti. Nors pirmieji du vasaros mėnesiai buvo šiek tiek palankesni, tačiau bitininkai teigia, kad medaus šiemet prisuks perpus mažiau nei ankstesniais metais, todėl medus bus brangesnis.

Nuotr. R. ir B. Šulskiai parodė neseniai įsigytą specialų bitininko kostiumą, kurį apsirengus be baimės galima kopinėti medų.

Iš profesionalų - į mėgėjus

Papiškių kaime gyvenantys Janina ir Jonas Česnakai su bitelėmis draugauja visą gyvenimą. Jie tvirtina, kad bitininkyste užsikrečiama kaip liga. Baigę  kursus pas tuo metu gerai visiems bitininkams žinomą Lietuvos žemės ūkio akademijos profesorių Justiną Sraigį ir apie 12 metų dirbę profesionaliais bitininkais Kidulių tarybiniame ūkyje, o savo bitininkavimą nuo vienos šeimos pradėję maždaug prieš 40 metų, šiandien jie sako tapę  tik mėgėjais. Anksčiau jiems tekdavo prižiūrėti daugiau nei 130 ūkio ir 40 savo bičių šeimų. Šiandien jų liko tik dešimt. Jas bitininkai laiko ir puoselėja ne tik dėl savo reikmėms naudojamo medaus, bet ir dėl didelės meilės šiems, pasak jų, Dievo vabaliukams. Nors dėl nepalankių šių metų orų medunešis buvo kuklus, Česnakai džiaugiasi, kad savo šeimyną vis dar gali palepinti ekologišku miško ir pievų augalų medumi. Ir ne veltui, gamta į medų bei kitus bičių produktus sudeda viską, ką turi geriausia.

 
Geras medus negenda  

Šiandien mokslininkai jau įrodė, kad mūsų protėviai gerai žinojo ne tik apie medaus naudą, kaip maistą ir vaistą, turintį antibakterinį ir priešuždegiminį poveikį, bet ir apie jo struktūrą. Archeologai medaus rado netgi Egipto valdovo Tutanchamono kape. Be to, faraono piramidėje aptiktas medus tebebuvo tinkamas valgyti, todėl šiandien net dešimties metų  senumo natūralus medus  niekuo neturėtų skirtis nuo šviežio. J. ir J.Česnakai dar turi prieš ketvertą metų išsukto medaus ir yra įsitikinę, kad medus be priedų negenda ir išlaiko visas gydomąsias savybes.  „Imti reikia tik subrendusį, t.y. užakiuotą medų, - patarė J.Česnakienė. - Ar medus subrendęs, galima patikrinti labai paprastu būdu. Šviežias, dar nesutirštėjęs medus, pasemtas ir pilamas iš šaukšto, turi bėgti nenutrūkstama srovele.“

Žygėnuose gyvenančio Broniaus Šulskio teigimu, šių metų medunešį sutrukdė šaltas pavasaris ir lietinga vasara. Jo bityne, kurį kadaise pradėjo nuo dviejų dovanotų šeimų, šiandien jau stovi net  64 aviliai. Jei gerais metais bitės prinešdavo daugiau kaip dvi tonas medaus, tai šiemet bitininkas mėgėjas tikisi prisukti perpus mažiau – gal truputėlį daugiau nei toną. Dar vaikystėje užsimezgusi draugystė su bitėmis, padedant tėtei bityne, galima sakyti, persidavė iš kartos į kartą. Pasak B.Šulskio, medus nėra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis, todėl jie labai nesireklamuoja ir bitininkauja tyliai. Jis patikino, kad, norint iš medaus gauti pelno, reikia turėti bent 200 šeimų. Tačiau po gero medunešio medaus užtenka ir saviems, ir į sodybą atvykstantiems pirkėjams ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Daug medaus šeima išveždavo parduoti į Kauną urmu, tiekdavo į Šakiuose veikusią parduotuvę „Korys“. R.Šulskienė patikino, kad tais metais, kai išsukama mažiau medaus ir jis paprastai būna brangesnis, žmonės jį perka labiau, nei tada, kai jo būna visur apstu. Vieną litrą medaus jie parduoda po 24 litus, o perkant daugiau, pavyzdžiui, apie dešimt litrų, kaip ir visur, galima derėtis. Bėda ta, kad lietuviai ieško pigesnio medaus, bet tuomet dažniausiai nusiperka nekokybišką, medų su priemaišomis medų. Palyginus su kitomis užsienio šalimis, Lietuvoje medus parduodamas pigiausiai – svetur natūralus medus pakankamai brangus.  

„Nenorėjom tokio gausaus bičių ūkio, būtų užtekę ir 50 šeimų, bet kad jos pačios pasidaugino, tai laukan neišmesi“, - juokavo visuose darbuose vyrui padedanti žmona Rūta, tikinanti, kad bitės būtų dar mielesnės jei negiltų ir eitų jas paglostyti. Tačiau už tai ant bičių ji visiškai nepyksta – kai netinkamai elgiesi,  tai  ir gauni gylį. Bitės išmoko elgtis ramiai, nemosuoti, nepanikuoti . Be to, ūkininkaujančiai šeimai ir be bičių namuose apstu darbų: gyvuliai, daržai, šienapjūtė, javapjūtė ir t.t.

Sužinojęs apie galimybę gauti paramą iš Europos Sąjungos finansuojamų lėšų, B.Šulskis sako ilgai nesvarstęs, ar pateikti paraišką. Ir jo pastangos nenuėjo perniek. Praėjusiais metais jis gavo penkis didelius visiškai sukomplektuotus avilius, kainuojančius po 500 litų, o šiemet – naujut naujutėlaitę priekabą su tentu, skirtą bitėms iš vieno lauko į kitą transportuoti. Vienu metu su ja galima pervežti aštuonis, o sustačius dviem eilėmis, ir šešiolika avilių. Bitininkui tai didelis patogumas, nes į traktoriaus priekabą reikia aukštai kelti, o ir daugiau žmonių į pagalbą reikia pasikviesti.

„Daugiau plėstis jau neleidžia sveikata – dabar reikia penkerius metus išlaikyti šitą bityną, kurio priežiūrai kasmet tenka skirti po keletą tūkstančių litų. Vien cukrus kainuoja daugiau nei 1 tūkst. litų, o kur dar vaistai, vaško plokštelės, - kalbėjo sunkiai vaikštantis ir jau keletą kojų operacijų iškentęs bitininkas. – Mes perkam tik Marijampolėje gaminamą cukrų, nes po to, kai aštuoniolika šeimų pamaitinome kito gamintojo cukrumi ir jos išmirė – daugiau neeksperimentuojame ir neieškome pigesnio cukraus. Buvo gaila žiūrėti. Bitės parodė, kokį užterštą saldiklį naudoja ir save nuodija žmonės.“ Iš tiesų, tai labai gudrūs vabaliukai, kaip lakmuso popierėlis parodantys, kas tinka naudoti, o kas ne – nektaro iš užterštų pakelėje žydinčių augalų jos neneša. Bitės ypač jautrios bet kokiai chemijai, todėl gali žūti nuo nelaiku nupurkštų lauko kultūrų.

Pasak B.Šulskio, jis medų stengiasi rūšiuoti, nors dažnai būna taip, kad susimaišo dviejų ar trijų rūšių medus. Čia galima rasti geltono kaip auksas, pienėmis kvepiančio ar pilkšvo rapsų ir peršalimo ligų gydymui ypač tinkančio liepų medaus. Taip pat daug antibakterinių bei priešuždegiminių savybių turinčio, labai maloniu aromatu pasižyminčio miško ar žmonėms, patiriantiems didelę fizinę bei protinę įtampą, rekomenduojamo pievų augalų medaus, kuris teigiamai veikia ir žarnyną. Bitininkas tikino, kad, laiku suspėjus, galima išimti ir labai malonaus skonio dobilų medaus, kuris ne tik naudingas peršalus, bet ir laikomas puikia kraują valančia priemone arba baltos spalvos avietėmis kvepiančio medaus, efektyviai gydančio gripą, stomatitą ar gleivinės uždegimus. Šeima išbandė ir kitus unikalius, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų bičių produktus – pikį ir žiedadulkes, kurie, kaip ir medus, naudojami ligų profilaktikai ir gydymui.