Gyvenimas – tarpinė stotelė

kazragyteRita PLAUŠINAITYTĖ
 
Taip teigė Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Šakiuose viešėjusi aktorė Doloresa Kazragytė, pristačiusi naujausią savo eseistikos knygą „...be pabaigos...“. Susitikimo metu viešnia pasidalijo pamąstymais apie tikėjimą, gyvenimą, pasakojo ir apie savo kelionių įspūdžius, vaidmenis bei naujausią knygą.
 
Nuotr. Susitikimo metu aktorė Doloresa Kazragytė pasidalijo pamąstymais apie tikėjimą, gyvenimą, pasakojo ir apie savo kelionių įspūdžius, vaidmenis, naujausią knygą „...be pabaigos...“.
 
Teatrališkas knygos pristatymas
 
Aštuntojoje autobiografinėje knygoje aktorė pasakoja apie tai, kas jos gyvenime įvyko 2011–2014 metais. Apie kasdienybės liūdesį ir džiaugsmą, susitikimus su Lietuvos miestų ir miestelių žmonėmis, darbą teatre. Atsiminimuose aktorė prabyla apie abejones ir tikėjimą, gyvenimo šurmulį ir tylos palaimą. Ir apie netikėtą likimo dovaną – įspūdingą kelionę į Izraelį.  

Rimtas, verčiančias susimąstyti apie savo egzistenciją temas keitė anekdotinės situacijos, liejosi gyva žemaitiška tarmė. Vienos miniatiūros prajuokino žiūrovus iki ašarų, kitos vertė sulaikyti kvapą ir iš naujo susimąstyti apie amžinąsias vertybes. „Rašyti darosi sunkiau. Gyventi darosi sunkiau, nes ilgesys stiprėja. Skaitau skaitau, ieškau ieškau lyg ir atsakymo, lyg ir kokio ramsčio, kur ta mano tiesa – kelio tiesa, kad galėčiau eiti iki galo“, – rašo aktorė Doloresa Kazragytė savo knygoje „...be pabaigos...“. Anot aktorės, gyvenimo tiesos niekas negali sužinoti iki galo, nes, pasibaigus vienam gyvenimo etapui, ateina kitas. Taip ir keliauja žmogus iš vienos gyvenimo mokyklos į kitą, kol jis yra šioje žemėje. Tai ką išmoko, anot aktorės, irgi niekur nedingsta – juk ateis kita būties egzistencija, apie kurią mes dar nedaug žinome. Tas nežinojimas kartais kelia nerimą, tačiau reikia gyventi šiandien, čia ir dabar, nepaisant jokių tautybių skirtumų, geopolitinės padėties ar ekonominės šalių situacijos. Juk visa, kas žemiška, yra laikina – išlieka tik tai, kas įdėta į mūsų širdį. Nors aktorė prisipažino gana vėlai ėmusi tikėti Dievu, tik būdama 55-erių metų pasikrikštijo, tačiau dabar savo gyvenimo ji neįsivaizduojanti be tikėjimo. „Jame randu atsakymus į visus man rūpimus klausimus“ – teigė viešnia. „Be tikėjimo sunku gyventi šioje žemėje, juk reikia ir dvasiai peno, o pagundų tik vartoti žemiškuosius turtus visada bus, ir tai yra Šėtono išmislas. O kada žiūrėti į žvaigždes, kada stebėti žydinčią gėlę?“,- svarstė aktorė apie šiandieninę situaciją. Atėjus garbingam amžiui atsiranda laiko ir noro pažiūrėti į žvaigždes, stebėti kaip skleidžiasi gėlės žiedas pavasario saulėje, stebėti aplink supantį pasaulį ir vertinti jį visai kitaip nei anksčiau. „Norisi paprastumo ir aiškumo kasdienybs tėkmėje“,- kalbėjo aktorė. To paprastumo ieškojimai ir sudėti į naujausią aktorės knygą, kurioje prieš akis iškyla kelionės po Izraelį epizodai. Aktorė susitikimo metu pasakojo, jog toje kelionėje ji patyrė nepakartojamų įspūdžių, kai vakarais klausėsi Korano giesmių, ar nuoširdžiai bendravo su kitatikiais palestiničiais, nors ir nemokėjo jų kalbos. Anot aktorės, jeigu žmogus išpažįsta kitą tikėjimą, tai dar nereiškia, kad jis geras ar blogas, pirmiausia, jis irgi yra toks pat žmogus kaip ir tu. „Nesvarbu, kokiu vardu mes vadiname savo dievus, svarbu, kad mes tikime jais ir mylime vieni kitus“,- savo mintimis dalijosi Doloresa.

Po šilto prisistatymo bei jautraus pokalbio renginio dalyviams viešnia suvaidino ir keletą miniatiūrų. Aktorė ir septynių knygų autorė žavėjo publiką iliustruodama gyvenimiškas istorijas, įtaigiai perteikdama įvairių personažų charakterius. Nepastebimai pralėkė susitikimo laikas, dovanojęs tiek daug gražių emocijų. Nepaprastai šilta moteris sužavėjo savo talento gerbėjus ne tik vaidybinėmis scenomis, bet ir nuoširdumu, atvirumu, paprastumu.

Doloresa Kazragytė, kūrybinį kelią pradėjo 1967 metais Nacionaliniame dramos teatre, vėliau tapo Kauno dramos teatro aktore. Dirbo su garsiausiais teatro režisieriais, sukūrė daugiau kaip 30 įsimintinų vaidmenų teatre. Jau kelias žiūrovų kartas žavi ir jos kino vaidmenys Arūno Žebriūno „Naktibaldoje“, „Riešutų duonoje“, „Seklio Kalio nuotykiuose“, Almanto Grikevičiaus „Fakte“, Marijono Giedrio „Sūnuje paklydėlyje“ ir kt.Daugelį metų aktorė rašo miniatiūrines noveles apie teatrą, gyvenimą ir jame sutiktus žmones. Šių metų vasarį pasirodė aštuntoji D.Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga „...be pabaigos...“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.