Šventės metu į daugelio rankas, tarsi viena iš kertinių „Namai visiems“ plytų, nusileido simboliniai nameliai. Vieną iš jų priėmė ir labdaros valgyklos darbuotoja Vida Mikšienė (dešinėje), daugelio vadinama maisto fėja, nes būtent dėl jos išradingumo virtuvėje gimsta įvairiausi patiekalai. D. Pavalkio nuotr.
Vėtyti ir mėtyti, veiklas vykdę rūsiuose, sriubą dalinę net gatvėje prie bažnyčios, „Namai visiems“ per 10 veiklos metų užaugo tiek, kiek tik svajonėse nedrąsiai pasvajodavo. Dabar tai išties ta vieta, kur laukiamas ir gali užeiti kiekvienas, o veiklos ribos jau seniai peržengė tik sriubos ar labdaros rūbais dalinimą.
Kaip sako VšĮ „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė, simboliška, kad būtent šv. Valentino dieną įstaiga ir buvo įregistruota, būtent šią dieną artimiausi bičiuliai ir rinkosi į veiklos paminėjimo šventę.
„Tai nebuvo surežisuota, bet ta data mus lydi visus 10 metų. Turbūt tai buvo ženklas, kad mūsų veikla turi būti pagrįsta meile, dalinimusi, pagalba ir rūpesčiu kitais“, – sakė G. Šedbarienė, prie savęs, kad būtų drąsiau, renginio metu kvietusi ir savo didžiausią ramstį – vyrą Julių.
Ekrane rodydama nuotraukose užfiksuotas prabėgusio dešimtmečio akimirkas, G. Šedbarienė peržvelgė nueitą kelią, prisiminė skirtinguose etapuose sutiktus žmones ir teigė: kad ir kokių sunkių momentų būta, bet visada šalia buvo, kas įkvėpė, palaikė ir skatino nepasiduoti. Tad šventės metu į daugelio rankas nusileido simboliniai nameliai, tarsi viena iš kertinių „Namai visiems“ plytų, nes namus, pasak įstaigos vadovės, statėme visi.
Grįždama į veiklos pradžią, G. Šedbarienė prisiminė, jog viskas prasidėjo nuo veiklos savivaldybės rūsio patalpose, kur ir buvo išvirtas pirmasis puodas sriubos, ji išdalinta dešimčiai žmonių. Šiame etape buvo pirmasis ir vienintelis savanoris Nerijus. Jis tada dar buvo vaikas ir pats labiausiai prisimena tą didelį bulvių kibirą, kurį reikėdavo nuskusti. Tačiau esminis dalykas, sako vaikinas, jog pasikeitė paties požiūris į tuos žmones, kuriems gamini ir kuriuos sušildai tuo dubenėliu šiltos sriubos. Lengva nebuvo, sutinka G. Šedbarienė, ir prisimena, kad keliauti tikslo link, nepasiduoti tada įkvėpė ir laikraščio „Draugas“ skirta „Metų gerumo“ nominacija, nes supranti, kad tave mato, pastebi, vertina, o ir dažnam atėjusiam sriubos tai būdavo ir tebėra vienintelis šiltas tos dienos maistas, tad, rodos, ir pasiduoti negali. Vėliau veikė ir jų kavinė „Puris“, buvo kepami ir pardavinėjami pyragėliai, dar vėliau veikla persikėlė į kitą rūsį, po dabartine „Varlės“ parduotuve, ėmė plėstis savanorių ratas, prisidėjo ir labdara rūbais. Visgi didžiųjų pokyčių metais įvardinami 2017-ieji, kada greta G. ir J. Šedbarų atsiranda geradarė Aušra Butkauskaitė-Sederevičienė, prisipažinusi, jog sulaukusi vyro pritarimo, kad reikia pagelbėti išbrendant iš sunkaus etapo, ėmė ieškoti paramos, įsigytos patalpos, kur šiuo metu ir vykdoma „Namai visiems“ veikla. Žinoma, teko įdėti nemažai pastangų ir finansų, kad patalpos būtų jaukios ir pritaikytos veiklai, tačiau G. Šedbarienė sako įsitikinusi, kad mūsų krašte išties vieningi žmonės, nes prisidėjo ir pavieniai asmenys, ir stambesni ūkininkai, įmonės. Tačiau svarbu ir tai, sutartinai sako moterys, kad reikia drąsių svajonių, kurių joms nestigo.
2019 m. įgyvendinant projektą pradėta teikti pagaminto maisto pristatymo į namus paslauga, kuri šiandien „intensyviai užsisukusi“, vykdomos ir kitos veiklos, tarp kurių – užimtumas ir veiklos senjorams. Intensyviai veikla vyko ir per pandemiją, kai daugelio gyvenimas stojo.
Rajone, ko gero, „Namai visiems“ veiklą žino kone kiekvienas, tačiau 2022-aisiais jų žinomumas peržengė rajono ir net Lietuvos ribas – NATO paramos grupė finansavo būtent jų projektą, veikla įvertinta ir „Europos bure“.
„Tai džiugina ir rodo, kad einame teisinga kryptimi“, – sako „Namai visiems“ vadovė.
Ir jeigu, kaip minėta, veiklos pradžioje veiklą ji vykdė su vyru ir vienu savanoriu, tai dabar prie jos glaudžiasi didžiulis suburtas kolektyvas. Kaip juokiasi G. Šedbarienė, net sunku kvėpuoti ir patikėti, kiek žmonių eina kartu. O ir einantys, kasdien kartu dirbantys nešykšti „Namai visiems“ ir jų vadovei gerų žodžių ir sako, kad tai ne tik darbo vieta, bet „tai mano, mūsų, visų namai“.
Juose kasdien besisukančiai Vidai Mikšienei, daugelio vadinamai tiesiog Vidute, tenka nemažas rūpestis, kaip iš gautų produktų išvirti sriubą, pagaminti patiekalą, mat gaminama ne pagal iš anksto suplanuotą valgiaraštį, o iš to, ką kiekvieną dieną pavyksta gauti, kokius besibaigiančio galiojimo produktus atiduoda prekybos tinklai, tačiau ji vadinama tikra stebukladare, mat jos gaminamam maistui nestinga geriausių įvertinimų.
Šventinio renginio metu netrūko sveikinimų ir padėkų prasmingai veiklai, šią veiklą puoselėjantiems ir prie jos prisidedantiems žmonėms. O kadangi veikla, apie kurią kažkada tik nedrąsiai svajota, plečiasi, užmojų bei ateities planų, kaip pripažino G. Šedbarienė, taip pat netrūksta, tad tik laikas parodys, kur link nusidrieks „Namai visiems“.
Sonia iš Šakių:
