Ar esame pasirengę prisijaukinti savo istoriją?

stela jakavicius
Prieš senąją turgaus aikštę kadaise stovėjusią sinagogą planuojama įamžinti akmenine stela, kurią savivaldybei dovanotų Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas. Plačiau aptarti planus ir padiskutuoti, ar toks atminties ženklas iš viso reikalingas, šakiečiai buvo pakviesti praėjusį trečiadienį. D. Pavalkio nuotr.


Antrasis pasaulinis karas kardinaliai pakeitė ne tik fizinį, bet ir žmogiškąjį Šakių veidą, kuris šiandieninių miestelėnų istorinėje atmintyje dažniausiai siejasi su konkrečia vieta – Batiškių kapinėmis. Tragiškas Šakių žydų likimas žymi pabaigą iki tol čia virusio gyvenimo, pažįstamo vos vienam kitam entuziastui. Tad padiskutuoti, ar pribrendome plačiau atverti spalvingus ir įvairius mūsų miesto praeities puslapius, gyventojus kvietė vicemeras Darius Jakavičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė, nutarę pasiteirauti Šakių gyventojų nuomonės dėl pirmojo simbolinio žingsnio – stelos, įamžinsiančios kadaise Šakiuose veikusią sinagogą, pastatymo.

Nors trečiadienį vykusi diskusija didelio šakiečių susidomėjimo nesulaukė, tačiau prie jos prisijungė Šakių turizmo ir verslo informacijos centro atstovės Birutė Bendoraitienė ir Vaida Zimnickienė, tarybos narys Ričardas Lekavičius bei Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytoja Žaneta Pratusevičienė, kurios dėka ir gimė ši iniciatyva – sužinojusi, jog Jakovo Bunkos fondas dovanoja akmenines stelas, moteris bemat sureagavo ir žinia pasidalino su savivaldybės atstovais.

Į susirinkusius kreipęsis D. Jakavičius teigė, jog mintis įamžinti sinagogą gaji jau kurį laiką, tačiau dabar pasitaikė ypač puiki proga.

„Tai nebus grandiozinis daiktas, stelos aukštis 60 cm, o plotis – 35 cm. Pačiame centre užrašyta „Šioje vietoje 1843–1941 metais veikė žydų maldos namai – sinagoga“. Jos visiškai nebeliko 1944 m., kai miestą padegamosiomis bombomis apmėtė Raudonoji armija“, – kalbėjo D. Jakavičius, demonstruodamas XX a. penktojo dešimtmečio pradžios nuotrauką, sufleruojančią, kur anuomet stovėjo sinagoga.

Vicemeras akcentavo, kad Šakių žydų bendruomenė, kadaise sudariusi du trečdalius miesto gyventojų, iki šiol nepagerbta jokiu simboliniu atminties ženklu, o Jakovo Bunkos fondas tokį suteiks už dyką – savivaldybei teks sumokėti tik už transportavimą ir pamato įrengimą.

Tęsdama D. Jakavičiaus mintį, I. Navlickienė atkreipė dėmesį, kad deramo įamžinimo nesulaukia ir kituose rajono kampeliuose anksčiau gausiai gyvenusios žydų bendruomenės, tad svarstė, jog rajono centre žengti pirmieji žingsniai galėtų tapti gražia pradžia tolimesniam ir platesniam procesui. Tiesa, moteris užsiminė, kad šiais klausimais viešų pasvarstymų būta jau ne kartą, tačiau jie sukeldavo prieštaringą visuomenės reakciją, mat atsirasdavo teigiančių, jog „tegul žydai patys ir statosi“.

„Kaip bebūtų, tai ir mūsų istorijos dalis“, – replikavo V. Zimnickienė, o jai antrino ir B. Bendoraitienė, pridurdama, jog tokie objektai kaip stela vertingi ne tik istorinei atminčiai, bet ir turizmo plėtojimui.

Nors mūsuose ši istorijos dalis primiršta, o kai kurių akimis – net svetima, tačiau Šakių krašte šaknų turinčių žydų tautos atstovų atmintyje ji vis dar užima svarbią vietą. Pasak Ž. Pratusevičienės, Šakių, Sudargo, Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio, Kriūkų bei Šiaudinės pavadinimai jidiš kalba figūruoja išnykusių Štetlų (žydiškų miestelių – red. past.) sąrašuose. Istorija gyva ir tikrąja to žodžio prasme – moteris pasidalijo prisiminimais, kai prieš kelerius metus „Žiburio“ gimnazijoje apsilankęs izraelietis Boaz Tsairi moksleiviams parodė senosios miesto dalies, kurią atmintyje atkūrė Šakiuose užaugusi jo mama, planą. Anot Ž. Pratusevičienės, piešinyje buvo galima atpažinti ir dalį vis dar tebestovinčių pastatų.

Panašių pasakojimų tądien nuskambėjo ne iš vieno lūpų. Tad nors diskusijos dalyvių ratas ir nebuvo gausus, tačiau stelos reikalingumu nesuabejojo niekas. Priešingai – minčių ir idėjų, kaip galima įamžinti senųjų Šakių istoriją, tik daugėjo.

„Miestas ir susideda iš tokių mažų architektūrinių akcentų – mes čia galime asfaltuoti kelius, susidėti trinkeles, bet kas iš to, jei niekas jomis nevaikščios? Turi būti kažkas, kas trauktų ne tik vietinius, bet ir svečius atvykti į miestą, susipažinti su istorija. Galvoju, kad mes, Šakiai, jau 15 metų pavėlavome su ta istorija, visa tai didžioji dalis Lietuvos jau seniai įamžino“, – teigė D. Jakavičius, o dalis susirinkusiųjų vienbalsiai patikino, jog „geriau vėliau nei niekada“.

Agnė Kereišiūtė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ką jums reiškia Sausio 13-oji?

klausimelis 01 13Ramutė iš Briedžių:

Man tie prieš 35-erius metus vykę įvykiai buvo labai baisu. Kai tankai Vilniuje važiavo, žuvo žmonės. Sausio 13-oji – išlaisvinimo diena. Manau, ne visi vertina iškovotą laisvę. O jaunajai kartai mokyklose reiktų nuo pradžios paaiškinti 1991-ųjų įvykius. Kas vyko tuomet. Žiūrėsiu tik per televizorių Laisvės gynėjų dienos 35-mečiui skirtus renginius. 

klausimelis 01 13 2

Vijoleta iš Paluobių:

Labai gerai atsimenu 1991-ųjų sausio įvykius. Su vyru ir kitais Paluobių gyventojais budėjom prie radijo ir televizijos pastatų Kaune. Man laisvoje Lietuvoje gyventi yra gerai. Tik tą krauju iškovotą laisvę turėtume labiau saugoti, tai mūsų visų atsakomybė. Ši diena neturi nugrimzti užmarštin, apie Sausio 13-osios įvykius turi būti rašoma istorijos vadovėliuose ir dėstoma per pamokas. Gal jiems kažkas ir išliks galvose. Stebėsiu per televizorių renginius. Jaunimas, manau, politikai abejingas.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.