Gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas, numatantis iš viešųjų erdvių pašalinti minėtus režimus menančius simbolius, kurių sąrašus savivaldybės turėjo įteikti dar gegužės pabaigoje. Atrodo, jog vietos valdžios atstovai, tarp jų ir mūsiškiai, strimgalviais atlikti šio įpareigojimo neketina – kol kas tokius sąrašus sudarė tik šešios savivaldybės.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui informaciją jau pateikė Ukmergės, Anykščių, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių rajonų savivaldybės, o birželio pabaigoje ją apsvarstė į pirmąjį posėdį susirinkusi speciali tarpinstitucinė komisija. Šioji nutarė, jog iš savivaldybių pateiktų objektų tris paminklus bei dvi gatves (J. Gagarino g. ir P. Cvirkos g.) galima laikyti propaguojančiais totalitarinius ar autoritarinius režimus, tad atitinkamai rekomendavo nugriauti, pervadinti, o kosmonauto Jurijaus Gagarino garbei pavadintos gatvės atveju – įrengti paaiškinančią lentelę.

Desovietizacijos įstatymą Seime įregistravo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė, konservatorė Paulė Kuzmickienė, tad ir mūsuose šį klausimą aktyviausiai kėlė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai, o ypač – tarybos narys Vaidas Balčiūnas, apie įstatymo vykdymą mero teiravęsis tiek gegužę, tiek birželį vykusių tarybos posėdžių metu.

 „Apie įstatymo vykdymą atsakymo nesulaukėme, bet sulaukiau medžiagos apie sovietų karių palaidojimo vietose išlikusią simboliką. Matyt, ta informacija surinkta jau anksčiau“, – laikraščiui „Draugas“ komentuoja V. Balčiūnas, pridurdamas, kad svarbiausia – darbus vykdyti protingai ir apgalvotai.

„Visų pirma reikia įsivardinti galimus objektus, pavadinimus vietovardžių ar gatvių, kurios patektų į šito įstatymo veikimo zoną, o toliau laukti pasiūlymų iš žmonių, aptarti su bendruomenėmis galimą keitimą, alternatyvius variantus, pavyzdžiui, gatvių pavadinimų. <...> Negi mes dabar paskirsime vieną žmogų, kuris nuspręs, kurie čia simboliai tinkami, kuriuos galima palikti, o kurių ne?“ – svarsto V. Balčiūnas.

Tiesa, jis akcentuoja, jog būtina vengti kraštutinumų, kuriuos iš dalies atspindi viešojoje erdvėje nuskambėjusios P. Kuzmickienės užmačios pakeisti sovietiniais užrašais paženklintų šulinių dangčius. Pasak tarybos nario, įstatymo paskirtis aiški ir paprasta: „Jis leidžia žmonėms atsikratyti to sovietinio paveldo, sovietinio mentaliteto likučių, kurių pas vienus daugiau, pas kitus mažiau. Įstatymas – tai mechanizmas, kuris padeda tai padaryti. O kiek kas linkę to atsikratyti, tiek tas, tarp jų ir savivaldybė, naudosis tuo įstatymu.“

O štai pakalbintas vicemeras Darius Jakavičius primena, jog rajone stūksoję sovietmetį šlovinantys paminklai buvo nugriauti dar praėjusį pavasarį, tad neslepia abejonių, ar šis įstatymas, kurio taikinin jau papuola ir gatvių pavadinimai, kaip antai S. Nėries ar L. Giros, neskiepija matymo vien juodomis arba baltomis spalvomis.

„Vietoje to reikia ugdyti kritinį mąstymą, kad gebėtume atskirti du dalykus. Pavyzdžiui, kad iš vienos pusės žmogus buvo nuostabus poetas, o iš kitos – suklupo savo politiniuose sprendimuose, kurie, beje, visuomet būna priimami tam tikromis aplinkybėmis, tad reikia gebėti įvertinti ir jas. Dabar mes tiesiog norime viską nubraukti“, – sako D. Jakavičius, pastebėdamas, jog pas mus galioja ir šiokie tokie dvigubi standartai.

„Kaip pavyzdys – Jonas Noreika-Generolas Vėtra. Ką jis darė vokiečių okupacijos metais? Bet mes prieš tą kažkodėl užsimerkiame ir paliekame tik tai, kad jis pokariu buvo vienas iš partizanų vadų. Tai palaukite, kaip gaunasi? Mes užmirštame, kad viskas nėra vien juoda arba balta. Pavyzdžiui, Liudas Gira kartu su ministru pirmininku Vladu Mironu dalyvavo Šakių pradinės mokyklos atidaryme. Jis buvo Smetonos komandos žmogus. O ką mes matome? Dabar vien tai, kad važiavo saulės į Maskvą parsivežti, o ir į aplinkybes gilintis nenorime“, – svarsto istoriko išsilavinimą turintis vicemeras.

Vis tik, kaip paaiškėjo, tam tikri žingsniai įstatyme numatytos tvarkos įgyvendinimo link jau žengiami. Savivaldybė kreipėsi į seniūnijas prašydama sudaryti objektų sąrašus, o informaciją surinkti ir sisteminti buvo pavesta Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjai Ritai Vaičiūnienei.

„Pagal gautą seniūnijų informaciją, Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje yra S. Nėries gatvė, Šakių seniūnijoje, o tiksliau – pačiame mieste, yra S. Nėries, P. Cvirkos, L. Giros gatvės. Kudirkos Naumiesčio seniūnas pateikė S. Nėries gatvėje gyvenančių gyventojų apklausos rezultatus. Šioje apklausoje už S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimą pasisakė du gyventojai, prieš gatvės pavadinimo pakeitimą – 18 gyventojų“, – informacija dalijasi R. Vaičiūnienė, pabrėždama, jog savivaldybės specialistai turi atlikti ne tik techninį darbą, bet ir išklausyti visuomenės nuomonę, tad tokio pobūdžio apklausa bus atliekama ir Šakiuose.

Pasakodama apie tolimesnę veiksmų eigą R. Vaičiūnienė svarsto, jog į procesą būtų tikslinga įtraukti Kultūros ir meno tarybą, o po bendro aptarimo informaciją teikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrui.