Gegužę sueis 35-eri metai, kai Plokščiuose buvo įrengtas ir atidarytas memorialas „Kančių keliai“, kuriame įamžintas Nepriklausomybės ir laisvės kovų savanorių, pokario partizanų, kalinių ir tremtinių atminimas (architektas Žybartas Simanavičius). Tačiau vienas statinys, kurio rūsyje buvo kankinami žmonės užėjus sovietams, deja, jau avarinės būklės. Kad turėtume daugiau skirti dėmesio šiam objektui, apie tai kalba ir patys plokštiečiai.
Kad reikia skirti daugiau dėmesio šiai istorinei Plokščių krašto atminties vietai, mintimis pasidalino kraštietė Aušra Mickevičienė, kurios a. a. tėvelis kraštotyrininkas, mokytojas Vytautas Valunta buvo vienas iš „Kančių kelių“ memorialo sukūrimo iniciatorių. Nežinantiems priminsime, kad mintis šį memorialą sukurti kilo Lietuvos sąjūdžio Plokščių grupei 1988 m. pabaigoje.
„Buvo išlikę du apleisti rūsiai, kuriuose pokario metais buvo kalinami, tardomi ir kankinami buvusio Plokščių valsčiaus žmonės. Tad ir kilo mintis tėveliui tuos rūsius suremontuoti. Šią mintį palaikė mokytojas Stasys Ankevičius, tėvelio draugas dr. Antanas Tyla rekomendavo vilnietį architektą Ž. Simanavičių, kuris sukūrė „Kančių kelių“ projektą“, – pasakojo A. Mickevičienė.
Memorialui, skirtam nukentėjusiesiems nuo sovietų valdžios Plokščių valsčiaus žmonėms, lėšas aukojo žmonės, prisidėjo tuometinis kolūkis, o atidarytas jis buvo 1990 m. gegužę. 
D. Pavalkio nuotr.
Nuvykus prie „Kančių kelių“ memorialo, esančio Nemuno g., mus pasitikęs miestelio seniūnas Danas Bendoraitis pirmiausiai rodo statinį. Anksčiau čia stovėjo pastatas, priklausęs Plokščių valsčiui, vėliau mokyklai. Tačiau ir šis pastatas, ir mokyklos pastatai 1969 m. sudegė, liko tik rūsys, ant kurio ir buvo 1990 m. pastatytas iki šiol išlikęs statinys. Šiame rūsyje ir gretimame valsčiaus name 1941-aisiais, 1944–1951 m. buvo kalinami Plokščių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Atminimo sienoje įrašytos pusketvirto šimto tremtinių, lagerio kalinių ir partizanų pavardės. Būtent šis pastatas ir yra jau kone avarinės būklės, nes skyla pats pastato pamatas, sienos, nuo jų byra tinkas. Seniūnas įvardija ir dar vieną svarbią problemą.
„Statinys yra kaip ir niekieno. Registrų centre neregistruotas. Jo įteisinimo procesas jau vyksta. Statinys yra įtrauktas į inventorizaciją. Laukiam, kad būtų atlikti geodeziniai matavimai. O toliau reikalingi dokumentai bus pateikti Registrų centrui, šis statinys bus įteisintas ir bus oficialus objektas, – aiškino seniūnas. – Pastatą galima ir šiandien galbūt tvarkyti, tačiau tam reikės nemažai lėšų. Tačiau remontuoti turtą, kuris neregistruotas... Kai bus įteisintas statinys, tikimės, bus skirtas finansavimas ir jam sutvarkyti.“ 
D. Pavalkio nuotr.
Toliau einant „Kančių keliais“ prie takų išdėstyti akmenys su lietuvių tremties vietų vardais. Kalvoje jau minėtas dar vienas rūsys, kuriame taip pat buvo tardomi buvusio Plokščių valsčiaus žmonės. Ir rūsys, ir greta esančios parduotuvės pastatas priklausė vokiečiui Brilingiui.
Greta stovi ir paminklas Plokščių savanoriams, žuvusiems 1919–1921 m. kovose už Nepriklausomybę. Jame įrašytos 18 žuvusiųjų savanorių pavardės. Greta įrengta sienelė, ant kurios įmūrytos plokštės su didžiausiais senovės lietuvių bei Nepriklausomybės mūšiais. Šalia ir Antrojo pasaulinio karo Sovietinės armijos karių kapinės.
„Kančių kelių“ memorialo teritorija tvarkinga, ją, pasak seniūno, tvarko ir pati seniūnija, mokykla.
Plokščiai garsūs ir lankomi turistų dėl Vaiguvos upės-gatvės, kurioje privačių iniciatyvų dėka rengiamos parodos, vyksta įvairios šventės. Turistų yra lankoma ir Šventaduobė.
Šiame rūsyje pokaryje taip pat buvo kalinami Plokščių ir aplinkinių kaimų gyventojai. D. Pavalkio nuotr.
O ar yra lankomas turistų minėtas „Kančių kelių“ memorialas, teiraujamės plokštietės, istorikės ir gidės Gražinos Kazarian.
„Net labai šis objektas yra patrauklus ir lankomas turistų. Tokių vietų nėra daug. Aš vesdama ekskursijas po Plokščius pati akcentuoju memorialo „Kančių keliai“ vietą ir supažindinu su ja ir čia vykusiais skaudžiais įvykiais, – pasakojo G. Kazarian. – Suprantu, kad ateina kita karta, kuri akcentus kitur deda. Bet aš visada sakau, kad tokie paminklai ir vietos mus skatina pagalvoti, kas mums yra Lietuva, ko verta laisvė.“
Kaip vėliau priminė savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis architektas Antanas Grigaitis, dėl bet kokių minėto statinio remonto darbų reikės derinti ir su Panemunių regioniniu parku, kad greičiausiai ir visa memorialo „Kančių keliai“ teritorijos žemė yra teisiškai nesuformuota. Tad namų darbų yra visiems.
Eduardas iš Griškabūdžio:
