Kovo 15-ąją Lietuvoje minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Zanavykų muziejus ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius pakvietė moksleivius, bendruomenę į istorijos pamokas, kuriose buvo kalbama apie žmones, kurie rizikuodami savo, artimųjų gyvybėmis ryžosi gelbėti kenčiančius, pasmerktus myriop žydus.
Lietuvoje Holokausto tragedija paliko gilius randus, tačiau kartu išryškino ir kilnius žmones – tuos, kurie, rizikuodami savo gyvybe, drąsiai gelbėjo persekiojamus kaimynus. 1953 m. Jeruzalėje įsteigtas pasaulinis Holokausto atminties centras „Yad Vashem“. Įkūrėjų tikslas – išsaugoti ir įamžinti kiekvieną iš šešių milijonų žuvusių žydų asmeninę istoriją ir pripažinti ne žydų kilmės asmenis, kurie gelbėdami žydų tautybės asmenis asmeniškai rizikavo gyvybėmis. Izraelio valstybė šiuos asmenis pripažino Pasaulio tautų teisuoliais, juos pagerbiant įteikiami specialūs medaliai. Pasaulio tautų teisuolių vardai įrašomi ant Teisingumo sienos „Yad Vašemo“ Teisingumo sode Jeruzalėje.
Iki 2024 m. pradžios Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti ir paskelbti 924 Lietuvos piliečiai.
Pasaulio tautų teisuolių kapavietės ir vietos, kur gyveno žydus gelbėję Lietuvos žmonės, yra žymimos specialiais ženklais.
Netradicinėje pamokoje Lietuvos nacionalinio muziejaus istorikė, Šaulių sąjungos narė Aistė Petrauskienė tvirtino, kad žydų gelbėtojai ėjo ten, kur liepė širdis, nors nacių okupuotoje Lietuvoje žydo gelbėjimas reiškė mirties arba tremties nuosprendį. D. Pavalkio nuotr.
Knygos „Nubraukim užmaršties dulkes“, kuri pasakoja apie žydų bendruomenės gyvenimą šiame mieste, viena iš sudarytojų naumiestietė mokytoja Gražina Žemaitienė Zanavykų muziejuje susirinkusiems priminė, kad iki Pirmojo pasaulinio karo Naumiestyje gyveno 4–6 tūkstančiai gyventojų, iš jų 70–80 proc. buvo žydų tautybės. O per Antrąjį pasaulinį karą buvo vykdytas masinis žydų Holokaustas. Europoje buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų, Kudirkos Naumiestyje 1943 m. žydų nebeliko.
„Tačiau Holokausto įvykiai nepajėgė sunaikinti žmoniškumo, radosi žmonių, kurių širdyse išlikusi atjauta nusvėrė baimę ir, rizikuodami savo, artimųjų gyvybėmis, ryžosi gelbėti pasmerktus myriop žydus. Sunkiu pasirinkimų, apsisprendimų laikmečiu nuo 1941 iki 1944 metų jie rinkosi priimti, maitinti, rengti, slėpti, saugoti žydus. Dauguma jų vadovavosi krikščioniškomis meilės ir pagalbos artimui nuostatomis, todėl pasirinko drąsos gyventi – drąsos gelbėti kelią“, – kalbėjo G. Žemaitienė.
Ji paaiškino, kad Lietuvoje kovo 15 d. pasirinkta minėti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, nes tą dieną 1966 m Pasaulio tautų teisuolės vardas buvo įteiktas pirmajai lietuvei, Vilniaus universiteto bibliotekininkei, Vilniaus geto žydų gelbėtojai Onai Šimaitei (1894–1970).
Šakių žydų bendruomenė įamžinta miesto skvere. Čia sukurti žydų bendruomenės ženklai: skulptūra „Berniukas“ ir dvi atminimo lentos, kuriose surašyti žinomi Šakių rajono gyventojai – žydų gelbėtojai. Pasaulio tautų teisuolio medaliu rajone apdovanota 12 žmonių.
G. Žemaitienė priminė, kad keliolika mūsų rajono gyventojų, žydų gelbėtojų, yra gavę ir Lietuvos valstybės apdovanojimą – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.
D. Pavalkio nuotr.
G. Žemaitienė vardijo įvairiose rajono vietose gyvenusius žydų gelbėtojus: gydytojas Vytautas Žakavičius (Gelgaudiškio sen.), Mureikai (Lukšių sen.), Grigaičiai (Žvirgždaičių sen.), kunigas Kazimieras Dobrovolskis (Kudirkos Naumiestis) ir kiti.
„Už žydų gelbėjimą grėsė mirties bausmė ne tik pačiam gelbėtojui, bet ir visai jo šeimai, įskaitant vaikus“, – priminė G. Žemaitienė.
Plačiau istorijos detalėmis ji pasidalino apie Glikų šeimos iš Kudirkos Naumiesčio gelbėtojus, kurių būta daugiau nei 20. Glikų šeimos nariams pavyko pabėgti iš žydų geto, pati G. Žemaitienė yra bendravusi su Holokaustą išgyvenusiu Izaoku Gliku ir užrašiusi jo prisiminimus.
Renginio dalyviai išgirdo Rananos Malkhanovos pasakojimą apie savo likimą Lietuvoje Holokausto metais ir gelbėtojų Strimaičių šeimą iš Žečkalnių kaimo (Barzdų sen.).
„Tikiu, kad gyvenime visada yra galimybė pasirinkti. Holokausto metu Lietuvoje kai kurie žmonės priėmė blogą, tiesiog siaubingą sprendimą. Kiti – nepriėmė jokio. Aš viliuosi, kad šiandien jauniems žmonėms Strimaičių šeima taps pavyzdžiu“, – kalbėjo R. Malkhanova.
D. Pavalkio nuotr.
Moksleivius kalbėtis apie drąsius ir pasiaukojančius žmones Šakių kultūros centre kvietė ir istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio pirmininkė, Lietuvos šaulių sąjungos narė Aistė Petrauskienė.
„Tautų teisuoliais pripažinti ir paskelbti 924 Lietuvos piliečiai. Maža lietuvių tauta, bet esame tie, kurie kone labiausiai prisidėjome prie žydų gelbėjimo. Bibliotekininkė O. Šimaitė yra pirmoji, kuriai suteikiamas šis vardas. Mes turime ir daugiau žinomų pavardžių, pavyzdžiui, prezidentas Kazys Grinius, rašytojas Kazys Binkis, pedagogė Stefanija Ladigienė, kuri Vokietijos okupacijos metu priglaudė savo namuose, slapstė ir išgelbėjo iš Kauno geto pabėgusią teatrologę Ireną Veisaitę“, – gelbėjusių žydus pavardes vardijo istorikė, akcentuodama, kad žydus gelbėjo įvairių tautybių ir atokiose kaimo sodybose gyvenę žmonės, tarp jų ir Šakių krašte: Dubininkai, Poniškaičiai, Strimaičiai, iš viso 45 žmonės.
A. Petrauskienės istorinių tyrimų objektas – partizaninis pasipriešinimas, tad ji pasidalino įžvalgoms ir apie šį laikotarpį.
Eduardas iš Griškabūdžio:
