Prijuostė – tarp tradicijos, estetikos ir šeimos istorijų

Ritinių bendruomenės centro moterys kviečia prisiminti tradicinį aprangos atributą – prijuostes, kurių parodoje eksponuojama apie 60, ne viena jų turi ir savo istoriją. Organizatorių nuotr.

Ritinių bendruomenės centro (BC) narės, atnešusios ne po vieną prijuostę, galbūt jau kai kurių pamirštą aprangos atributą, surengė jų parodą, dalinosi istorijomis.

Pasak Ritinių BC pirmininkės Ritos Rakauskienės, idėja eksponuoti prijuostes kilo bendruomenės narėms neseniai vykusio ataskaitinio susirinkimo metu. Tad moterys iš viso išeksponavo apie 60 prijuosčių, kurios, pasak jų, yra daugiau nei audinio skiautė, sauganti drabužius, o svetingumo, darbštumo simbolis, lydėjęs žmogų nuo seniausių laikų. Išties, prijuostė yra itin universalus aprangos atributas, naudojamas ne tik virtuvėje, bet tarnauja įvairiuose darbuose, pavyzdžiui, kirpykloje, kaip darbinį drabužį prijuostes dėvėdavo ir dėvi kai kurių profesijų vyrai (batsiuviai, pakinktų dirbėjai, kalviai).

Parodos atidarymo metu Janina Ilgūnaitienė sakė, kad prijuostė yra neatsiejama tautinio rūbo dalis, tad moteris parodai atnešė pačios prieš kelis dešimtmečius pasisiūtą prijuostę.

„Prieš maždaug 20 metų dainavau kultūros namų ansamblyje, tai prijuostę prie tautinių rūbų pasisiuvau, vilnoniais siūlais tulpių žiedus išsisiuvinėjau“, – pasakojo J. Ilgūnaitienė pridurdama, kad anksčiau prijuostėmis moterys pasipuošdavo svečiui atėjus, prijuostė buvo neatsiejamas vestuvių atributas. Prijuostės vadintos žiurstu, kvartuku, prikištuku ir kitaip.

Dzūkijoje moterys kvartukus, prijuostėles ir žiurstelius ant kryžių kabindavo kaip savo padėkos, atgailos ir prašymo ženklus. Mūsų krašto moterys prisiminė, kiek daug sykių dėvint prijuostes buvo šeimininkauta įvairiuose pobūviuose, šventėse, laidotuvėse.

Ritinietės pasakojo, kad vienas prijuostes pačios pasisiuvusios, kitos dovanotos ar pirktos, parodoje – ir šiuolaikiškos prijuostės, atkeliavusios net iš užsienio. Prijuosčių būta visokių – margų, gėlėtų, baltų, lininių, su įvairiomis kišenėmis. Pagalvota buvo ne tik apie praktiškumą, bet ir apie estetiką bei grožį.

„Didelė dalis eksponuojamų prijuosčių yra siūtos vienos kaimo siuvėjos Čelkienės, kitos moterys atnešė dar jaunystėje nešiotas prijuostes ir iki šiol išsaugotas. Visos prijuostės dailiai išlygintos, švarios“, – pastebėjo R. Rakauskienė ir pridūrė, kad paroda veiks visą vasarą, tad norinčius kviečia joje apsilankyti.

Visgi dabar moterys prijuostes dėvi retai, nors bendruomenietės jas ryši rengdamos edukacijas „Kaimiško sūrio gimimas“, o pasisėmusios idėjų iš eksponuojamų jos rengiasi turimas atnaujinti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3