Gegužės 16 d. buvo paminėta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena: nusilenkta partizanų atminimui prie jiems atminti skirtų vietų Lekėčių miestelyje, Rūdšilio girioje bei Valkų kalvose.
Minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje buvo aukotos šv. Mišios už Lietuvos laisvę žuvusiems didvyriams atminti. Parapijos klebonas Ričardas Kmitas kalbėjo, kad gegužės mėnuo yra skirtas Marijos garbei bei svarstė, kad galbūt daugelis partizanų, gyvendami nežinioje miške, giedojo giesmes Marijai, kalbėjo litaniją, prašė švč. Mergelės Marijos globos.
„Todėl, kad žmogui reikia ne vien tik ginklo, drąsos, bet reikia tikėjimo ar vilties“, – kalbėjimo dvasininkas.
Po Mišių renginio dalyviai aplankė ir žvakeles uždegė prie Lekėčių kapinėse esančio paminklo nežinomam Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanui. Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-os šaulių kuopos vadas Antanas Varankovas priminė, kad šioje vietoje perlaidoti 1945 m. Valkų mūšyje žuvusių dviejų partizanų palaikai. Jis apgailestavo, kad tuomet nebuvo nustatyta žuvusiųjų tapatybė.
„Žmogus turėjo vardą, pavardę. Dar iki šiol tokiu dulkių sluoksniu viskas užsidėję. Mes ir šiandien, nors trisdešimt metų, kai Nepriklausomybė atkurta, randame tokių partizanų žuvimo ar palaidojimo vietų, kur jau viskas brūzgais apaugę. Nepriklausomybės laikais – užmiršti kapai. Todėl norisi, kad tas dulkes truputį nuvalytume. Dėkojame lekėtiškiams, kurie puoselėja savo krašto laisvės kovotojų atminimą“, – kalbėjo A. Varankovas.
Kaip vėliau pasakojo šakietis šaulys Arvydas Aleksa, žuvusių partizanų palaikai buvo rasti apie 1992 m. tvarkant apkasus Valkų mūšio vietoje.
„Su kastuvu braukiant, pasirodė žmogaus kojos kaulas. Čia ir radom žuvusio partizano palaikus. Šiek toliau dar vieno partizano. Buvo suorganizuotas palaikų perlaidojimas Lekėčių kapinėse“, – pasakojo A. Aleksa. 
Prieš daugiau nei tris dešimtmečius Lekėčių kapinėse buvo perlaidoti Valkų mūšio vietoje rasti dviejų partizanų palaikai, šiais metais renginio dalyviai aplankė ir šią atmintiną vietą. L. Poškevičiūtės nuotr.
Stabtelėta ir atminimo gėlės padėtos ir prie paminklo Lekėčių krašto partizanams atminti, o vėliau renginio dalyviai vyko į Rūdšilio girią, kur buvo prisiminti čia 1951 m. gegužės 21d. žuvę partizanai Petras Jurkšaitis-Beržas ir Julijonas Būtėnas-Stėvė. Nuskambėjus „Tautiškai giesmei“ ir Šakių 405-os kuopos šaulių iššautoms salvėms, Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis priminė, kad daug lekėtiškių žuvo kovose, buvo išduoti kolaborantų ir suimti, mirė kalėjimuose ar tremtyje. Seniūnas pabrėžė, kad mūsų visų pareiga prisiminti kovojusius už Lietuvą didvyrius, o jų istorijos ir likimai turi įkvėpti jaunąją kartą, jei prireiktų nedelsiant stoti ginti Tėvynę. Seniūnui už Lekėčių krašto istorinės atminties puoselėjimą, laisvės kovotojų atminimo saugojimą ir ilgametį prisidėjimą prie kasmet vykstančių Valkų mūšio minėjimų, padėką įteikė renginyje dalyvavęs Seimo narys Darius Jakavičius.
Viena šio renginio organizatorių, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šakių filialo pirmininkė Irena Haase prisiminė ir Lekėčių krašto istorinės atminties puoselėtoją a. a. Vidmantą Mašanauską, skaitė ištrauką iš jo sukurto eilėraščio „Lekėčių partizanams“.
Renginio dalyvių kelionė toliau tęsėsi į Valkų kalvas – pagerbti prieš 81-erius metus čia vykusio mūšio dalyvius. Pasak liudininkų, Valkų kautynėse žuvo 18 partizanų, vienas partizanas paimtas gyvas, nukauti 78 NKVD kareiviai. A. Varankovo teigimu, ateityje norima įrengti bent vieną bunkerį kautynių vietoje. Šakių 405-os šaulių kuopos vadas Raimondas Pašiūnas Valkų mūšio įvykius perteikė skaitydamas Valkų mūšio dalyvio, šaulio, Lietuvos kariuomenės puskarininkio Edvardo Guogos prisiminimus.
L. Poškevičiūtės nuotr.
Tremtinys Antanas Bajerčius priminė, kad partizaninis karas rytinėje rajono dalyje prasidėjo 1944-ųjų rudenį: vengdami mobilizacijos į sovietų armiją, Lekėčių aps. Sutkų–Lekėčių miške, vadinamojoje Valkų aukštumoje, vietiniai vyrai įsirengė bunkerius, stovyklą įrengė Lietuvos kariuomenės puskarininkis Andrius Šmuilys, vėliau vadovavimą perėmė kapitonas Jurgis Valtys.
„Partizanai kovojo už savo valstybę, Lietuvoje jų buvo dešimtys tūkstančių. Šitie žmonės buvo pasišventę, žinojo, kur eina ir dėl ko eina. Žmonės, kurie ėjo į partizanus ir davė priesaiką, pasirinko tokį gyvenimo kelią, išsižadėję savojo...“ – kalbėjo A. Bajerčius pasigesdamas renginyje gausesnio žmonių skaičiaus, jaunimo.
Prie šio renginio aktyviai prisidėjusi savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė informavo, kad neseniai įrengti stendai su informacija apie Valkų mūšį, kvietė šiuo pažintiniu taku keliauti ir rajoną lankančius turistus.
Tą dieną nemažai rajono jaunųjų šaulių prisijungė prie visoje Lietuvoje minimos Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos ir dalyvavo žygyje „Samaningi kilometrai“ Kazlų Rūdos miškuose.
Arūnas iš Ringaudų:
