Šiųmetės Europos paveldo dienos Zypliuose kvietė pažinti gyvą, šiandienos žmogui atvertą paveldą. Praėjusią savaitę, o ypač savaitgalį, dvaro erdvėse pynėsi restauratorių pasakojimai, menas, tarptautinė bičiulystė, muzika, gastronomija, o berlyninių tuopų alėjoje pasitiko iškalbingas pasakojimas – fotografijose atsiskleidė Zyplių dvaro kelias nuo nykimo iki atgimimo.
Europos paveldo dienų renginiai prasidėjo dar trečiadienį susitikimu „Mums rūpi kultūros paveldas“, kuris buvo skirtas istorinių pastatų išsaugojimo ir pritaikymo šiandienos poreikiams temai. Savo patirtimis dalijosi UAB „Kuchmistrai“ atstovė Lina Tarnauskienė, MB „Renginių grupė“ atstovas ir Gelgaudiškio dvaro valdytojas Virginijus Visockis ir Panemunės pilies direktorius, istorikas, architektas dr. Marius Daraškevičius. Kalbėta apie Zyplių ir Gelgaudiškio dvarų bei Panemunės pilies patirtis, o diskusijai pasirinktas klausimas – ar kultūros paveldas šiandien yra svarbus švietimo ir turizmo ramstis, ar neatsiperkanti investicija?
Šeštadienį Europos paveldo dienų programa „Iš praeities į ateitį“ išsiskleidė po visą Zyplių dvaro ansamblį – Zanavykų muziejų, dvaro rūmus, galerijas ir parką. Muziejuje vykusios konferencijos metu savo patirtimis ir istorijomis dalijosi restauratoriai , o jų pasakojimai leido pažvelgti ir į mažiau matomą paveldo išsaugojimo pusę – kruopštų restauratorių darbą, padedantį istoriniams daiktams ir erdvėms išlikti. Dar vienu svarbiu akcentu Zanavykų muziejuje tapo svečių iš Lenkijos Budry valsčiaus (Gmina Budry) viešnagė ir lenkų menininkų tapybos darbų parodos atidarymas. Susitikimas dar kartą priminė jau šešerius metus besitęsiančią Zanavykų muziejaus ir kaimynų partnerystę. Parodoje – gamtos, ežeringo Mozūrijos krašto, architektūros motyvai, itin asmeniški šeimos istorijos ženklai. Simboliška, kad vos prieš kelias savaites Budry mieste buvo pristatyta mūsų krašto kūrėjos Lolitos Rūgytės darbų paroda, tad šįkart savotiško kultūrinio atsako sulaukė muziejus. Kalbėjusieji ne kartą grįžo prie minties, kad paveldas nėra uždara, tik pati sau egzistuojanti vertybė. Jį papildo žmonės, kūryba, amatai, gastronomija, kultūra ir tarp skirtingų kraštų užsimezgantys ryšiai.
Vėliau Paveldo dienų lankytojai turėjo progą užsukti į Linos ir Vytauto Kaunų meno galeriją, o dvaro rūmuose jų laukė dvaro ponios, pasirengusios atskleisti ne vieną šios vietos istoriją ir paslaptį. Popiet prasigiedrijęs dangus ir nušvitusi saulė viliojo į berlyninių tuopų alėją, kur suskambo gitaros muzika ir vyko dvariškas piknikas. Čia buvo galima paragauti ir dvaro restorano virtuvės šefo paruoštos zacirkos – iš senųjų receptų į šiandienos virtuvę sugrąžinto patiekalo iš grikių miltų, verdamo patarškos sultinyje.
Tad paveldą Zypliuose buvo galima ne tik pamatyti ir išgirsti, bet ir paragauti, o svarbiausia – patirti. Bene tiesiausiai šiųmečių Europos paveldo dienų mintį perteikė berlyninių tuopų alėjoje pristatyta fotografijų paroda „Išnykęs ir sugrąžintas“. Dvidešimt fotografijų stendų pasakoja Zyplių dvaro pastatų kaitos istoriją. Dešimtyje galima pamatyti, kaip jie atrodė prieš restauraciją – nykstantys, laiko ir istorinių aplinkybių paveikti. Kitoje dešimtyje – jau restauruoti, atgaivinti ir šiandien gyvi tie patys pastatai. Paroda kvietė žvelgti ir toliau – restauruotas pastatas nėra galutinis tikslas. Tikroji gyvybė į jį sugrįžta tada, kai vėl atsiveria durys, ateina žmonės, vyksta susitikimai, parodos, koncertai, edukacijos, verda kasdienis gyvenimas.
„Paveldas gyvas tol, kol juo domimės, jį matome, juo naudojamės ir apie jį pasakojame“, – nuskambėjo atidarant parodą.
Europos paveldo dienų programa Zypliuose tęsėsi ir sekmadienį. Dvaro parke surengta edukacinė programa „Fazanų medžioklė“, priminusi kadaise dvare gyvavusią medžioklių tradiciją, prie centrinių rūmų norintieji mokėsi dvariškų šokių žingsnelių, o dvaro vynuogyne vyko edukacinė-degustacinė programa „Vynuogių kelias Lietuvoje“, supažindinusi su vynuogių auginimu, vyndarystės tradicijomis ir jų tęstinumu šiandien.
Europos paveldo dienos Zypliuose aiškiai parodė, kad praeitis čia nėra „padėta po stiklu“. Ji gyvena restauruotuose pastatuose, paveiksluose ir senose fotografijose, pasakojimuose, senuosiuose skoniuose. O berlyninių tuopų alėjoje greta sustatyti „išnykusio“ ir „sugrąžinto“ Zyplių dvaro vaizdai primena paprastą dalyką – tai, ką šiandien vadiname paveldu, ateitiems kartoms išliks tiek, kiek juo rūpinsimės dabar.
Eduardas iš Griškabūdžio:
