Gintarė MARTINAITIENĖ
Prie Šakių vaikų globos namų esantis sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras penktadienį paminėjo savo veiklos penkmetį. Nors, kaip buvo kalbama renginio metu, tai tik perėjimas iš kūdikystės į vaikystę, centrui visi linkėjo sulaukti ir paaugliško, ir kur kas solidesnio gimtadienio.
Nuotr. Centro gimtadienis – didžiausia šventė jį lankantiems neįgaliesiems, taip pat administracijai, darbuotojams.
Sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrą pirmieji neįgalieji pradėjo lankyti dar 2007 metų balandį, oficialiai jis duris atvėrė tik rugsėjį. Kaip aiškino centro įkūrėjas ir Globos namų direktorius Virginijus Kelertas, tiesiog buvo norima pažvelgti, kaip neįgaliesiems seksis bendrauti, apsiprasti vieniems su kitais. „Gal per skambiai pasakyta, kad aš įkūrėjas, nes vienas nieko nebūčiau padaręs. Už tai, kad esame, dėkoju savivaldybei, Socialinės paramos skyriui ir visiems, kurie kūrė, darė, svajojo. Žinoma, ačiū ir lankytojams, kuriems esame reikalingi“, - renginio metu kalbėjo V. Kelertas.
Prie Šakių vaikų globos namų esantis sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras penktadienį paminėjo savo veiklos penkmetį. Nors, kaip buvo kalbama renginio metu, tai tik perėjimas iš kūdikystės į vaikystę, centrui visi linkėjo sulaukti ir paaugliško, ir kur kas solidesnio gimtadienio.
Nuotr. Centro gimtadienis – didžiausia šventė jį lankantiems neįgaliesiems, taip pat administracijai, darbuotojams.
Sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centrą pirmieji neįgalieji pradėjo lankyti dar 2007 metų balandį, oficialiai jis duris atvėrė tik rugsėjį. Kaip aiškino centro įkūrėjas ir Globos namų direktorius Virginijus Kelertas, tiesiog buvo norima pažvelgti, kaip neįgaliesiems seksis bendrauti, apsiprasti vieniems su kitais. „Gal per skambiai pasakyta, kad aš įkūrėjas, nes vienas nieko nebūčiau padaręs. Už tai, kad esame, dėkoju savivaldybei, Socialinės paramos skyriui ir visiems, kurie kūrė, darė, svajojo. Žinoma, ačiū ir lankytojams, kuriems esame reikalingi“, - renginio metu kalbėjo V. Kelertas.
Kad centras reikalingas, įrodo jo lankytojai. Būtent jų darbais gimtadienio proga buvo nukabinėtos evangelikų liuteronų bažnyčios sienos, būtent jie susirinkusiems dovanojo itin jautrų šokį ir būtent jiems buvo skirti specialūs penkmečio medaliai, sveikinimo žodžiai. Jei nebūtų jų, nebūtų ir centro. „Mūsų tikslas - gerinti neįgaliųjų gyvenimo kokybę, sąlygas, rūpintis jų užimtumu. Tikriausiai nedažnai pagalvojame, kaip gyvena žmogus su negalia“, - renginio metu kalbėjo centro darbuotojos. Į tai, cituodamas Evangeliją, dėmesį atkreipė ir V. Kelertas. Jis kalbėjo, kad per gyvenimą nešamas neįgaliojo kryželis sunkus ne tik jam, bet ir jo aplinkos žmonėms, tėvams, artimiesiems.
Pristatydama centro veiklą specialistė Elvyra Kasparaitienė džiaugėsi, kad per penkmetį su auklėtiniais pavyko sukurti tiek daug įvairių darbų, kurie buvo pristatinėjami parodose, o kur dar statomi spektakliai, kelionės, renginiai, sportiniai užsiėmimai. Už centro veiklą padėkos žodžius tėvų vardu tarė Birutė Ramanauskienė ir Dalija Černeckienė. Jos centro socialinei darbuotojai Ingridai Kazlauskienei ir specialistei E. Kasparaitienei įteikė specialią Padėką – už rūpestį, atlaidumą ir viską, ką jos suteikia centro auklėtiniams. Mamos džiaugėsi, kad centre neįgalieji išmoksta bendros veiklos, kartu išgyvena ir džiaugias, ir liūdnas akimirkas. Būtų sudėtinga išvardinti visus sveikintojus, tačiau dovanos, gėlės, saldžios ir nesaldžios staigmenos buvo skirtos būtent centro lankytojams. Pasirodo, kažkada centrui dovanotas tarybos nario ir sporto klubo „Audra“ prezidento televizorius buvo pavogtas, tad šį kartą neįgaliesiems jis nusprendė padovanoti akvariumą su žuvytėmis. „Gal ne taip lengva bus pavogti?“ - ironizavo centro darbuotojai.
O koks gimtadienis be torto? Jų svečiai padovanojo net ne vieną. Po sveikinimų neįgalieji ir svečiai dar bendravo prie bendro vaišių stalo, pasidžiaugė nuveiktais darbais, apžvelgė ateities planus.