130 Pajotijų kaimo gyventojų daugiau nei savaitei liko be vandens. Jauniausias iš jų – 3 mėnesių kūdikis.Čia gyvena ir iš lovos nepakylantis ligonis, senyvo amžiaus žmonės. Kas nutiko, kad XXI a. piliečiai neteko vieno iš pagrindinių civilizacijos patogumų?
Nuotr. Prie vandens bokšto telkšančios srutų balos iškalbingai byloja apie juo tiekiamo vandens kokybę. Tokio vandens nenaudosi maistui, tačiau jis tarnavo plauti grindims, laistyti daržams, praustis.
Nėra vandens tiekimo sutarties
Pajotijų vandens tiekimo bokštas stovi sename fermų komplekse, priklaususiame UAB „Stagro“. Šiam bankrutavus, perėjo į bankroto administratoriaus rankas, kuris jį išnuomojo vilkaviškiečiui Gintarui Kvedarui.
Iki šiol tiekęs vandenį, užpraeitą trečiadienį G. Kvedaras jį užsuko. Kaip pasakoja pajotijiškiai, toks siurprizas jiems jau buvo pateiktas ne pirmą kartą, dažnai taip būna prieš savaitgalius.
Pagrindinė šios problemos priežastis, kad nebuvo sudaryta vandens tiekimo sutartis, nes visos dėl sąlygų vykusios derybos tarp Šakių rajono savivaldybės, per kurią turėjo būti pasirašyta sutartis, ir G. Kvedaro iki šiol buvo nesėkmingos.
Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojams geriamąjį vandenį, o bokštu atitekantis vanduo buvo tam netinkamas. Su savivaldybe bandęs pasirašyti sutartį G. Kvedaras nesutiko pasirūpinti, jog jo tiekiamo vandens kokybė atitiktų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamus reikalavimus, nes 1965 metais įrengtą sistemą atnaujinti jau neapsimoka.
„Likau kaltas“
Nepaisant to, iš minėto pokalbio su savivaldybe G. Kvedaras padarė savo išvadas ir toliau tiekdamas vandenį tikėjosi, kad gyventojai už jį sumokės. „Esu apgautas Šakių savivaldybės ir Šakių vandenų. Praeitą rudenį savivaldybėje vykusio protokoluojamo posėdžio metu buvo žodžiu nuspręsta, kad aš tiekiu vandenį, o jie atsiskaito. Negavau nė euro, nors buvo sutarta, kad mokės po litą už kubą“,- nusivylęs kalbėjo G. Kvedaras. -Savivaldybė įsipareigojo paruošti sutartį, nes turi teisininkų. Bet to nepadarė. Dabar aš likau kaltas.“
Paskutinis lašas, perpildęs vyriškio kantrybės taurę, buvo skundas. „Gyventojai parašė skundą, kad vanduo nekokybiškas. Aš jokia sutartimi neįpareigotas tiekti žmonėms vandens, taigi apsiskundė, kaip sakoma, „ant savo galvos“ – užsisuko kranas“,- paaiškino savo sprendimą G. Kvedaras. Jis kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo už nesumokėtą vandenį, o gyventojai rado suardytą ir bokšte esančią vandens paleidimo sistemą, nors kaip tik šiuo metu baigėsi G. Kvedaro nuomos sutartis su bankroto administratoriumi.
Atsakomybę prisiėmė seniūnaitis
Derybos vėl buvo atnaujintos ir problemos sprendimo imta ieškoti iš esmės. Dėvėtų rūbų verslu užsiimantis kaimo seniūnaitis Artūras Varankevičius nusprendė su bankroto administratoriumi pasirašyti bokšto panaudos sutartį savo vardu. „Sutarties sąlygos, aišku, turėtų būti normalios, nes man teks visa finansinė rizika. Kodėl tai darau? Kito pasirinkimo nėra. Kažkam reikia tą gėrį sukurti, negali paimti ir nuspjauti. Kaime šitiek senų žmonių, o mes, jauni briedžiai, sėdėsim ir nieko nedarysim? Ar 80 –ties metų močiutė turi eiti į savivaldybę reguliuoti juridinius santykius, rašytis sutartis? Jau ir taip daug rūpesčių tie žmonės turi: domisi, kaip tas vandenukas, kaip kas“,- kalbėjo A. Varankevičius.
„Jau baigiam priprasti“
Kol buvo ieškoma būdų, kaip efektyviau išspręsti susiklosčiusią situaciją, pajotijiškiai toliau gyveno be vandens. Nuvykome pažiūrėti, kaip atrodo žmonės, netekę pagrindinio patogumo. Labiausiai pasisekė tiems, kurie kieme turi šulinius, visi kiti vandenį sandėliavo plastikinėse talpose. „Sekmadienį pajutau, kad jau baigiu priprasti. Nusimaudau pas gimines, o grindys neplautos“,- kalbėjo kaimo gyventoja, o sunkų ligonį prižiūrinti jos kaimynė teigė esanti ne savo noru nukelta į XIX amžių. Savaitgalį į šventę turėjusi vykti moteris švarinosi apsiliedama vandeniu iš plastikinių butelių.
Tinkamas tik gandralizdžiams sukti
Negana to, kaimas sulaukė ir minėto skundo rezultatų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimo nutraukti vandens tiekimą, nes jo kokybė neatitinka higienos normų keliamų reikalavimų. „Ant to bokšto dar ir gandralizdis, o visas gandrų „džiaugsmas“ tikriausiai krenta į jo vidų. Norint atnaujinti vandens tiekimą reikia dezinfekuoti vandens linijas, sandarinti bokštą ir taip toliau“,-komentavo Algimantas Samajauskas, vyriausiasis veterinarijos gydytojas - inspektorius.
Pasak A. Samajausko, A. Varankevičius gali pasirašyti bokšto panaudos sutartį. „Bet susirinkimo metu per savivaldybę turi būti susitarta, kad vanduo bus naudojamas tik techninėms reikmėms – plovimui, tualetui, daržams. Praustis šiuo vandeniu galima nebus“,- įspėjo A. Samajauskas.
Laikinai, kol situacija išsispręs, geriamąjį vandenį tiekia „Šakių vandenys“.
Problemą išspręs gręžinys
Administracijos direktorius Evaldas Sniečkus teigia, jog greitu laiku bus išgręžtas gręžinys ir gyventojams nereikės nerimauti dėl nereguliaraus vandens tiekimo. „Gavę Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą rengsime viešuosius pirkimus ir gręšim gręžinį. Juridinis kelias jau rastas, belieka sulaukti žemės tarnybos atsakymo. Pinigai tam reikalui jau yra paskirti, ko gero, tiek jų net nereikės“,- kalbėjo E. Sniečkus, manantis, kad gyventojams reikės laukti ne ilgiau poros mėnesių.