Ne pirmi metai prabylama apie tai, kad antras pagal svarbą mokestis, tai yra žemės mokestis, iš kurio gyvena savivaldybė, galėtų būti didesnis. Galėtų, bet nėra. Siūlymų jo tarifą bent minimaliai didinti buvo ir šįkart, bet...

„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo klausimu pradedame formuoti 2017 m. Šakių rajono biudžetą. Tai yra antras pagal dydį surenkamas mokestis į mūsų biudžetą. Noriu priminti šių metų pradžios situaciją, kai turėjome taikyti 6 proc. apkarpymą biudžetinių įstaigų ūkinėms išlaidoms. Be to, mūsų biudžetas vis dar beveik 800 tūkst. eurų yra deficitinis“, – įžangą prieš tvirtinant žemės mokesčio tarifus 2017 m. padarė Laurynas Suodaitis.

Nors buvo siūlymų žemės ūkio paskirties žemei koeficientą nuo 1,7 didinti iki 2 proc., galiausiai siūlyta pakelti nors viena dešimtąja procento, tai yra iki 1,8. L. Suodaitis siūlė priimti protokolinį sprendimą, kad frakcijos siūlymu jis galiotų šios kadencijos tarybai, likusius trejus metus. Jam antrindamas Mindaugas Tarnauskas kalbėjo, kad jeigu prie deficito mažinimo gali prisidėti biudžetininkai, kodėl negalėtų prisidėti ūkininkai. Tuo labiau, pabrėžė jis, jei norime įrenginėti naujas aikšteles, prisidėti prie kultūrinių renginių ir pan.

„Šį kompromisinį siūlymą komiteto posėdžio metu palaikė ir meras, tai, tikiuosi, palaikys ir tarybos posėdžio metu“, – viltį išreiškė M. Tarnauskas.

Tačiau jo viltys gana greitai subliūško, mat meras tikino, kad jeigu didinamas mokestis ūkio paskirties žemės, vienodai jis turi būti didinamas ir kitos paskirties žemei. Be to, jis palyginimui pateikė kitų regionų tarifus, kur mokestis gerokai mažesnis. Visgi Algimantas Damijonaitis ragino nesilygiuoti į tuos kraštus, kur vystomas verslas ir mokesčiai gali būti surenkami iš kitų sričių.

„Jei norime turėti lėšų projektinei veiklai 2015–2020 m., kada iš Europos Sąjungos gal ji bus paskutinė, ir norime pasidaryti tam tikrus darbus, reikia labai rimtai apie tai pagalvoti. Galime nedaryti nieko, bet pajamų mokestis, kuris nuo mūsų nepriklauso, ir žemės mokestis yra tie, iš ko savivaldybė gyvena“, – kalbėjo A. Damijonaitis.
M. Tarnauskas vis negalėjo patikėti, kad viename posėdyje kalbėjęs vienaip, tarybos posėdžio metu J. Bertašius išsižadėjo savo žodžių. Tačiau meras tikino, kad omeny ir anksčiau jis turėjo didinimą visoms žemės rūšims.

„Suvalkietis niekada negailėjo pinigų tam, kas yra šviesa, kultūra, mokslas. Tuo mes skiriamės nuo kitų regionų daugybe garsių pavardžių. Anksčiau mūsų ūkininkai negailėjo tam pinigų“, – teigė Eglė Dragūnaitytė.

Meras tikino iš savo kišenės tam negailintis, o kalbėdamas apie visus žemdirbius pabrėžė, kad „nėra jau jiems taip gerai, kaip gali pasirodyti iš šono“.

Už tai, kad žemės ūkio paskirties žemės mokestis būtų pakeltas, balsavo šeši tarybos nariai, septyni susilaikė, aštuoni buvo prieš.

Tad žemės ūkio, miškų, konservacinės, vandens ūkio paskirties žemės mokesčio tarifas – 1,7 proc., kitos paskirties – nuo 0,8 iki 1,5 proc., apleistos, nenaudojamos žemės sklypams patvirtintas 4 proc. dydžio tarifas.