Nuotr. Štai taip Plokščių miestelio kapinėse atrodo pasodintos gėlės, iš kurių po kelių dienų liks tik stagarai.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Jau penkerius metus Plokščių gyventojai skundžiasi invazinių šliužų gausa. Šie itin vislūs šliužai graužia daržoves, gėles, jų pilnos miestelio gatvės ir šaligatviai. Jų gausos kontroliuoti nepajėgūs plokštiečiai pagalbos kreipėsi jau ir į Aplinkos ministeriją.
Ispaninis šliužas
Luzitaniniai arionai – invaziniai šliužai, kilę iš Ispanijos, šiuo metu paplitę beveik visoje Europoje. Lietuvoje jie buvo pastebėti 2008 m., o štai Plokščių kraštą „atrado“ prieš maždaug penkerius metus. Kas lėmė tokį šliužų pagausėjimą Plokščiuose, spėlioja seniūnė Laimutė Miliūnienė.
„Gausia ir tankia augmenija apaugę revai, manom, ir yra tos geriausios sąlygos šliužams intensyviai veistis ir plisti mūsų krašte. Skaičiau, kad jie rudenį deda kiaušinius, vienas toks pilvakojis padeda iki 400 vienetų kiaušinėlių, tai kas bus, kai pavasarį jie išlįs iš žiemojimo vietų“, – svarstė L. Miliūnienė.
Pasak seniūnės, šie šliužai jų krašte nykščio dydžio (ilgis gali būti 7–15 cm.), todėl negali jų nepastebėti.
„Jie šliaužia ant pėsčiųjų takų, gatvių, jų ypač daug miestelio kapinėse. Žmonės juos naikina įvairiais būdais, tačiau padėtis nesikeičia – jau keletą metų šių gyvių miestelyje nemažėja“, – situaciją apibūdino L. Miliūnienė.
Regis, kitose seniūnijose, įsikūrusiose prie Nemuno, tokios problemos nėra.
Mokslininkai teigia, kad tokių šliužų kiaušinėliai į mūsų kraštus buvo atgabenti vazoninių augalų žemėje ar su jų auginimui skirtu substratu.
Rinkti šliužų – kaip į darbą
Plokštietė Jadvyga Žemaitienė sako, kad ji prieš penkerius metus pirmoji pastebėjo šliužus savo sodyboje, kuri yra visai greta gilaus skardžio. Moteris kol kas naudoja natūralias apsaugos priemones: įrengusi įvairias gaudykles, į kurias šliužai sulenda dažniausiai rytais ir vakarais, tuomet moteriai juos belieka surinkti ir sunaikinti. Pirmais metais tarplysvius laistė actu ir barstė druska, bet tik išdegino augalus.
„Dabar rankioju juos kasdien su šakute ir užpilu druska, nuo kurios jie tiesiog ištyžta. Papilu maisto atliekų, tai per keliolika minučių jų prisirenka krūva, tada ir vėl sunaikinu. Jie net šunų maistą ėda, girdėjau, kad su alumi galima jais atsikratyti, bet tam pinigų neturiu. Kasmet šliužai sunaikina mano daržoves ir iš viršaus, ir iš apačios – graužia agurkus, kopūstus, cukinijas, morkas, net vaistažolių lapus nugraužė“, – vedžiojo po sodybą ir šliužus rodė J. Žemaitienė.
Pasak sodybos šeimininkės, jeigu ji nerinktų šliužų, visos jos užaugintos gėrybės pavirstų nuograužų krūva. Ji sako, kad ryte ir vakare eina kaip į darbą rinkti šliužų, bet tvirtina jau pavargusi su jais kovoti ir tikisi, kad sulauks rimtos pagalbos.
Kenčia miestelio kapinės
Miestelio kapinės taip pat greta šlaito. Sutikti artimųjų kapus lankantys žmonės sakė, kad jie per penkerius metus jau atsirinko, kokiomis gėlėmis kapus puošti, – šliužai labai pamėgo serenčius, todėl jų žmonės jau nebesodina.
„Tik pasodini gvazdikėlių krūmą, kitą dieną jau tik stagarai likę. Nemalonu kapą tvarkyti, kai ant gėlių, žemėje ar ant plytelių šliaužioja tie „slimokai“ po savimi palikdami glitų pėdsaką, kuris nuo rankų net sunkiai nusiplauna“, – pasakojo kapinėse sutikta moteris.
Kai kurie net mano, kad reikės atsisakyti gėlių sodinimo ant kapų – teks juos užpilti skaldele ar visai užbetonuoti.
Kreipėsi į ministeriją
Seniūnė pasakojo, kad apie šiuos gyvius plokštiečiai prisiskaitę įvairios informacijos.
Žmonės juos renka ir užpila druska – tuomet jie nugaišta. Galima juos naikinti ir cheminėmis priemonėmis, bet, pavyzdžiui, tinkama priemonė „Ferramol“ yra gana brangi (pakelis granulių kainuoja 11 eurų).
„Kovoti su jais – tarsi su vėjo malūnais. Rudais, gelsvais ir juodais šliužų lavonais nukloti takai tikrai nesuteikia estetinio vaizdo. Jie neturi natūralių priešų – jų nelesa paukščiai, dėl to jiems čia taip gerai gyventi“, – miestelio centre mėgstamas šliužų vietas rodo seniūnė.
Jų gausumą kontroliuoti nepajėgia Plokščių gyventojai, todėl seniūnija kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir informavo apie esamą padėtį. Seniūnė mano, kad pirmiausia prevencinių priemonių reikėtų imtis šlaituose, juos išpurkšti cheminėmis priemonėmis.
„Gausia ir tankia augmenija apaugę revai, manom, ir yra tos geriausios sąlygos šliužams intensyviai veistis ir plisti mūsų krašte. Skaičiau, kad jie rudenį deda kiaušinius, vienas toks pilvakojis padeda iki 400 vienetų kiaušinėlių, tai kas bus, kai pavasarį jie išlįs iš žiemojimo vietų“, – svarstė L. Miliūnienė.
Pasak seniūnės, šie šliužai jų krašte nykščio dydžio (ilgis gali būti 7–15 cm.), todėl negali jų nepastebėti.
„Jie šliaužia ant pėsčiųjų takų, gatvių, jų ypač daug miestelio kapinėse. Žmonės juos naikina įvairiais būdais, tačiau padėtis nesikeičia – jau keletą metų šių gyvių miestelyje nemažėja“, – situaciją apibūdino L. Miliūnienė.
Regis, kitose seniūnijose, įsikūrusiose prie Nemuno, tokios problemos nėra.
Mokslininkai teigia, kad tokių šliužų kiaušinėliai į mūsų kraštus buvo atgabenti vazoninių augalų žemėje ar su jų auginimui skirtu substratu.
Rinkti šliužų – kaip į darbą
Plokštietė Jadvyga Žemaitienė sako, kad ji prieš penkerius metus pirmoji pastebėjo šliužus savo sodyboje, kuri yra visai greta gilaus skardžio. Moteris kol kas naudoja natūralias apsaugos priemones: įrengusi įvairias gaudykles, į kurias šliužai sulenda dažniausiai rytais ir vakarais, tuomet moteriai juos belieka surinkti ir sunaikinti. Pirmais metais tarplysvius laistė actu ir barstė druska, bet tik išdegino augalus.
„Dabar rankioju juos kasdien su šakute ir užpilu druska, nuo kurios jie tiesiog ištyžta. Papilu maisto atliekų, tai per keliolika minučių jų prisirenka krūva, tada ir vėl sunaikinu. Jie net šunų maistą ėda, girdėjau, kad su alumi galima jais atsikratyti, bet tam pinigų neturiu. Kasmet šliužai sunaikina mano daržoves ir iš viršaus, ir iš apačios – graužia agurkus, kopūstus, cukinijas, morkas, net vaistažolių lapus nugraužė“, – vedžiojo po sodybą ir šliužus rodė J. Žemaitienė.
Pasak sodybos šeimininkės, jeigu ji nerinktų šliužų, visos jos užaugintos gėrybės pavirstų nuograužų krūva. Ji sako, kad ryte ir vakare eina kaip į darbą rinkti šliužų, bet tvirtina jau pavargusi su jais kovoti ir tikisi, kad sulauks rimtos pagalbos.
Kenčia miestelio kapinės
Miestelio kapinės taip pat greta šlaito. Sutikti artimųjų kapus lankantys žmonės sakė, kad jie per penkerius metus jau atsirinko, kokiomis gėlėmis kapus puošti, – šliužai labai pamėgo serenčius, todėl jų žmonės jau nebesodina.
„Tik pasodini gvazdikėlių krūmą, kitą dieną jau tik stagarai likę. Nemalonu kapą tvarkyti, kai ant gėlių, žemėje ar ant plytelių šliaužioja tie „slimokai“ po savimi palikdami glitų pėdsaką, kuris nuo rankų net sunkiai nusiplauna“, – pasakojo kapinėse sutikta moteris.
Kai kurie net mano, kad reikės atsisakyti gėlių sodinimo ant kapų – teks juos užpilti skaldele ar visai užbetonuoti.
Kreipėsi į ministeriją
Seniūnė pasakojo, kad apie šiuos gyvius plokštiečiai prisiskaitę įvairios informacijos.
Žmonės juos renka ir užpila druska – tuomet jie nugaišta. Galima juos naikinti ir cheminėmis priemonėmis, bet, pavyzdžiui, tinkama priemonė „Ferramol“ yra gana brangi (pakelis granulių kainuoja 11 eurų).
„Kovoti su jais – tarsi su vėjo malūnais. Rudais, gelsvais ir juodais šliužų lavonais nukloti takai tikrai nesuteikia estetinio vaizdo. Jie neturi natūralių priešų – jų nelesa paukščiai, dėl to jiems čia taip gerai gyventi“, – miestelio centre mėgstamas šliužų vietas rodo seniūnė.
Jų gausumą kontroliuoti nepajėgia Plokščių gyventojai, todėl seniūnija kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir informavo apie esamą padėtį. Seniūnė mano, kad pirmiausia prevencinių priemonių reikėtų imtis šlaituose, juos išpurkšti cheminėmis priemonėmis.
Eduardas iš Griškabūdžio:
