Kudirkos Naumiesčio gyventojai vėl sulaukė kasmet pasikartojančio momento, kai Kaliningrado srityje esančiame poligone deginama žolė. Vaizdus galima išties pavadinti apokaliptiniais. Dūmų kliuvo ir miestui. O kad pavasaris ir vasara netaptų gaisrų sezonu – patarimai iš ugniagesių lūpų.
Jau kone kiekvieną pavasarį naumiestiečiai pasitinka su nerimu žiūrėdami į nevaldomus žolės gaisrus Kaliningrado srityje ir dusdami nuo dūmų. Kaip pasakojo miesto seniūnas Edvardas Belevičius, ugnis Kaliningrado srities pusėje pradėjo siautėti praėjusią savaitę.
„Tris dienas žolė degė atvira liepsna, kol priartėjo prie Širvintos, Šešupės krantų. Ugnį upė ir sulaiko. Laimei, vėjas dalį dūmų nešė nuo miesto į kitą pusę, tai mums mažiau kliuvo. Tačiau, pasikeitus vėjo krypčiai, jautėsi kelias dienas ir mieste dūmų kvapas. Automobilių stogai liko padengti žolės nuodėgulių. Praktiškai jau visas ruožas anapus nudegė, juoduoja visa pakrantė“, – kalbėjo miesto seniūnas.
Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Kudirkos Naumiesčio ugniagesių komandos ugniagesys Leonas Pėžaitis tvirtino, kad padėtį jie stebi, tačiau iškvietimų nebuvo gauta.
Arčiausiai deginamos teritorijos yra Bulvių muziejaus įkūrėjo Jono Valaičio sodyba, naumiestietis pasakojo, kad itin didele atvira ugnimi žolė degė praėjusį ketvirtadienį: „Tą dieną vėjas dūmus pūtė į mūsų pusę. Ši problema nėra nauja – žolė Rusijos pusėje deginama ne pirmus metus. Gaisrai kartojasi kas pavasarį. Sovietmečiu žolė dar buvo šienaujama, o dabar tiesiog sausa žolė padegama, ten poligono teritorija.“
Pastaruoju metu rajone pasipylė gaisrai. Tad apie gaisrų prevenciją kalbamės su Šakių rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku Gintautu Vedegiu. Anot jo, suprantama, kad, atšilus orams, skubame apsitvarkyti savo kiemuose, ūkiuose, tačiau tai daryti reikia labai atsakingai, privalu griežtai laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.
„Balandžio 10 d. ugniagesiai važiavo pačiame Lukšių miestelyje gesinti degančios sausos žolės, – informavo G. Vedegys. – Kreipiasi žmonės ir teiraujasi dėl galimybės deginti savo sodybų teritorijose augalinės kilmės atliekas. Mes to daryti apskritai nerekomenduojame. Tačiau jeigu jau nori žmonės sudeginti tas atliekas, pirmiausiai reikia įsivertinti situaciją, ar tai daryti yra saugu: deginti galima tik sugrėbtas į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, nesant vėjo, šviesiu paros metu, nes nuo mažiausios kibirkšties gali užsidegti ir sausa žolė, pastatai.“
Visgi pašnekovas siūlo gyventojams rinktis aplinkai draugiškesnį augalinės kilmės atliekų tvarkymo būdą – lapus kompostuoti, išgenėtas medžių, krūmų šakas smulkinti ir paversti kuru arba pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
G. Vedegio teigimu, pernai atvirose teritorijose kilo 16 gaisrų, išdegė 5,8 ha. Pasak pašnekovo, ypač prie Nemuno esančiose teritorijose šiuo metu yra sausa, tad ragina ir žvejus, turistus elgtis atsakingai, nemėtyti nuorūkų, nepalikti neužgesinto laužo, netgi stiklo šukė gali padegti pernykštę žolę, krūmus.
Pašnekovas ragina, prasidėjus grilinimo sezonui, griliu, šašlykine naudotis atsakingai, statyti atokiau nuo namų, nestatyti po medžiu ar stogo šlaitu.
„Labai svarbu stebėti vėjo kryptį, kad kibirkštys nebūtų nešamos link pastatų. Taip pat saugiai naudoti ugnies uždegimo skystį“, – perspėja G. Vedegys.
Jis primena, kad balandžio pradžioje gaisrą Barzdų sen. sukėlė pas močiutę atostogaujantis pradinukas. Pasak G. Vedegio, laimei, kad atvejų, kuomet gaisrus sukelia vaikai, neatsakingai elgdamiesi su degtukais, pasitaiko vis rečiau. Taip pat ir padegėjų. Tiesa, neseniai vienas asmuo Sudarge šokdino ugniagesius, šie netgi išgelbėjo šiam asmeniui gyvybę.
„Vienas iš paskutinių gaisrų, kuris kilo Liepalotuose, kuomet sudegė didžiulis ūkinis pastatas, taip pat kilo dėl žmogaus neatsargumo. Nors daug mūsų pajėgų, penkios ugniagesių komandos, dalyvavo gaisro gesinime, ugnį suvaldyti buvo labai sunku“, – tvirtino G. Vedegys.
Ona iš Patamošupių:
