Kovo 29 d. Panemunių regioninio parko lankytojų centre Šilinės k. (Jurbarko r.) buvo pristatyta Panemunių regioninio parko grupės 2023 m. veikla, apžvelgti nuveikti darbai, pristatyti šių metų veiklos prioritetai. Atvyko Šakių, Jurbarko, Kauno r. savivaldybių administracijos vadovai, regioninio parko teritorijoje esančių seniūnijų seniūnai. Diskutuota dėl šakiečių užmojų Gelgaudiškyje statyti pramoginį-keleivinį bei vidinį pramonės uostus.
Susitikimo pradžioje kalbėjusio Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus Pauliaus Čepono teigimu, „kuo didesnis vietos bendruomenės ir savivaldos įsijungimas į regioninio parko veiklą, bendradarbiavimas tvarkymo klausimais, tuo daugiau galima pasiekti ir nuveikti“. Jis priminė, kad po įvykusios reorganizacijos atsirado viena didelė įstaiga – Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija, kuriai priklauso ir Panemunių regioninis parkas. Taip pat akcentavo, kad bus peržiūrimas ir atnaujinamas Panemunių regioninio parko tvarkymo planas bei kvietė aktyviai dalyvauti tiek bendruomenę, tiek savivaldą, kad naujas dokumentas, reglamentuojantis visą parko veiklą, būtų visiems patogus.
„Kad vėliau neatsirastų kažkokių priešpriešų, kad savivalda kažką sugalvojo naujo daryti, o dokumentas neleidžia, – kalbėjo Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius ir informavo, kad buvęs Panemunių regioninio parko planas įgyvendintas apie 80 proc.
Panemunių regioninio parko grupės vadovas Mindaugas Janušonis pakvietė išklausyti ataskaitą, kurią šiais metais pristatė pagalbininkas Leonas, sukurtas dirbtinio intelekto.
Panemunių regioninio parko grupės veikla susideda iš prevencijos, teritorijų tvarkymo ir lankytojų centro veiklos. Pernai ypatingas dėmesys skirtas bendradarbiavimui su bendruomenėmis: organizuotas piknikas Žemosios Panemunės dvare, taip pat vykdyta gausybė talkų, perdažyta 18 informacinių stendų, tvarkyta Šilinės pažintinio tako aplinka. Vienas iš prioritetinių darbų – teritorijų, pažintinių takų, lankomų objektų šienavimas bei priežiūra. Iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lėšų buvo įrengti nauji kelio ženklai visoje Panemunių regioninio parko ir priskirtose teritorijose bei ženklai prie gamtos paveldo objektų, renovuotos apžvalgos aikštelės Plokščiuose ir Ilguvoje (projekto vertė 2 tūkst. 900 eurų). Turistams fiksuoti buvo įrengti nauji lankytojų skaičiuotuvai, vienas jų yra ir mūsų krašte: dviratininkų trasoje Gelgaudiškis–Ilguva 2023 m. užfiksuoti 3 tūkst. 646 pėstieji ir 438 dviratininkai. Taip pat Panemunių regioninio parko darbuotojai rengė žygius, buvo organizuojamos edukacijos vaikams, gamtosauginės pamokos, įvairūs renginiai, pernai kriūkiečiui Dariui Balčiūnui buvo suteiktas Panemunių regiono parko produkto ženklas (mediniai dubenys).
Viena pagrindinių Panemunių regioninio parko grupės veiklų – lankytojų centro, kuris įsikūręs buvusioje smuklėje Šilinėje, veikla. Centrą išties verta aplankyti, čia įrengta moderni ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“. Naršant išmaniuosiuose terminaluose, lankytojams siūloma išgirsti panemunės gyvūnus bei paukščius, ekspozicijoje galima išvysti unikalaus ir vienintelio išlikusio upinio laivo fragmentą, kitus įdomius eksponatus.
Susitikime dalyvavęs Šakių savivaldybės meras Raimondas Januševičius pasidalino ateities planais, kaip sujungti abu Nemuno krantus: įrengti pramoginį-keleivinį, o vėliau buvusiame karjere Gelgaudiškyje ir vidinį pramonės uostą, keltą per Nemuną iki Šilinės, kalbėjo apie pramoginių laivų uosto Kriūkuose bei tilto per Nemuną ties Kriūkais į Seredžių atsiradimą.
„Dar 2014 m. buvo į Panemunių regioninio parko planus įtraukta uosto galimybė Gelgaudiškyje, tik 10 metų ši mintis buvo užmiršta.<...> Turėsime atrasti bendrus vardiklius, kaip kraštovaizdis ir kuriama infrastruktūra materializuotųsi ir būtų sinchronizuoti visiems tinkami variantai“, – kalbėjo meras.
Išgirdęs Šakių savivaldybės mero planus statyti Gelgaudiškyje pramoginį-keleivinį bei vidaus pramoninį uostą, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius P. Čeponas kvietė dėl uosto poreikio bendradarbiauti, kalbėtis ir su Jurbarko savivaldybe.
„O svarbiausia, kad šitas jūsų noras dėl uosto įrengimo, numatomi statyti ar įrengti kiti objektai atsirastų jau mano minėtame Panemunių regioninio parko tvarkymo plane, kad vėliau netrukdytų dokumentai vieni kitiems“, – pabrėžė P. Čeponas.
Susitikime dalyvavusi Gelgaudiškio bendruomenės centro „Atgaiva“ pirmininkė Ilona Šeflerienė išsakė nuogąstavimą, kad juos neramina žinia apie rengiamą vidaus pramoninio uosto statymą.
„Mano nuomone, būtų lengviau vystyti tai, kas yra numatyta parko tvarkymo plane – minima vieta, buvęs žvyro karjeras, yra rekreacinė zona, kurioje galima įrengti pramoginių laivelių uostą su visa rekreacine infrastruktūra. Tam, manau, pritartų ir parkas, ir bendruomenė. Tuo ir verslas būtų suinteresuotas – pasistatyti kokį viešbutuką. Bet ne už šimto metrų daryti kažkokią pramonės zoną. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia kasti, pavyzdžiui, žvyrą, atnaujinti karjero paskirtį“, – svarstė ir M. Janušonis.
Anot mero, jau yra užsakyti įvairūs tyrimai, ruošiami investiciniai projektai, uostu suinteresuoti ir verslas, ir žemdirbiai, o turizmas, mero nuomone, atgaivintų regioną.
„Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, šis, manau, dėl tokių planuojamo uosto statybų bus reikšmingas. Šiandien parko planavimai neleistų tokios statybos“, – akcentavo Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos direktorius.
Kauno r. vicemeras Paulius Visockas akcentavo, kad į Panemunių regiono parko teritoriją koją yra įkėlę tik su maža Vilkijos sen. dalele, tačiau nenori daryti jokių intervencijų į saugomas teritorijas, draustinius, o bendradarbiauti ir padėti saugoti bei padėti pritaikyti teritorijas turistams. Vicemeras užsiminė, kad norėtų, jog ateityje jau įrengtas dviračių takas Ringaudai–Kačerginė plėstųsi ir iki Kriūkų. Jurbarko r. savivaldybės vicemeras Edmundas Mačieža paminėjo, kad siekia įveiklinti Jurbarko uostą, kad nori matyti panemunę gyvą – pilną žmonių, o Nemuną pilną laivelių.
I. Šeflerienė taip pat domėjosi galimybe įteisinti Gelgaudiškio dvaro parke esantį medžiotojų namelį, kad galėtų bendruomenė jį tvarkyti.