Dar liepą Vyriausybė priėmė Krašto apsaugos ministerijos teiktą nutarimą dėl karinio kontrmobilumo priemonių įgyvendinimo, kurios palies ir mūsų rajoną. Savivaldybės teritorijoje pagal Lietuvos kariuomenės pateiktus reikalavimus bus atliktas melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių projektavimo ir atstatymo darbų projektavimas ir jų atstatymas iki pradinių techninių parametrų.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Jų dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių ir jų karinių pajėgų veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos Respubliką. Tiesa, įrengtos kliūtys, anot kariškių, yra veiksmingiausios, kai jos dengiamos tiesiogine ir netiesiogine ugnimi. Inžinerinės kliūtys pristabdo, nukreipia, užfiksuoja arba blokuoja priešo judėjimą tam, kad jį būtų galimą naikinti ugnimi.
Viena iš kontrmobilumo priemonių – iki 2027m. pabaigos Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybių teritorijose pagal Lietuvos kariuomenės pateiktus reikalavimus atlikti melioracijos griovių ir sureguliuotų upelių atstatymą iki techninių parametrų. Iš viso ketinama atstatyti apie 288 km melioracijos griovių, esančių pasienyje su Rusijos Federacija.
Tad šią savaitę mūsų rajone pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai vykdė melioracijos griovių žvalgybą. Antradienį apsilankius pas karius, šie apžiūrinėjo Aukspirtos upelio atkarpą, esančią netoli Valakbūdžio (Šakių sen.): fiksavo jo vaizdą, matavo jo gylį, plotį ir kitus techninius parametrus.
Kaip vėliau komentavo pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono pirmos Inžinerijos kuopos vadas kapitonas Mantautas Šutas, atlikus žvalgybą susisteminta informacija bus pateikiama atsakingoms institucijoms, įskaitant Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybes, nurodant, kuriose vietose reikalingas melioracijos griovių atstatymas iki pradinių techninių parametrų (platinimas, gilinimas, išvalymas, augmenijos pašalinimas ir pan.).
„Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų savivaldybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, iki 2027 m. pabaigos turės melioracijos griovius ir sureguliuotus upelius atstatyti iki pradinių techninių parametrų. Šie grioviai Lietuvos kariuomenei galėtų pasitarnauti kaip kliūtis, jeigu kažkada prireiktų, integruojant į bendrus gynybos planus“, – komentavo kpt. M. Šutas.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, ketinama įgyvendinti ir kitas kontrmobilumo priemones. Pavyzdžiui, iki 2025m. balandžio 1 d. planuojama įsteigti 27 inžinerinių priemonių parkus, iš kurių penki bus karinėse teritorijose, 22 – valstybinės žemės plotuose, esančiuose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Taip pat kariuomenės nustatytose vietose ketinama įrengti rezervines kliūtis keliuose ir prietilčiuose (siekiant juos blokuoti), o tiltuose įrengti inžinerines konstrukcijas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui (su tikslu esant poreikiui juos sunaikinti). Iki 2027 m. pabaigos norima suformuoti medžių ruožus ir įrengti būtinąsias inžinerines eismo saugumo užtikrinimo priemones Lietuvos kariuomenės nustatytuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose, atsižvelgiant į eismo saugumo užtikrinimo reikalavimus. Taip pat, siūlant keisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, siūloma išsaugoti esamus miškų (medžių) plotus ribojant kirtimus 20 km atstumu nuo Lietuvos sienos su Rusija ir Baltarusija bei aplink magistralinius ir krašto kelius.
Stiprinant kontrmobilumo pajėgumus taip pat bus vystomi Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumai, sukaupiant ir išlaikant reikiamą minų bei sprogstamų medžiagų rezervą bei atliekamas Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija.
Iki šių metų pabaigos už daugiau nei 4 mln. eurų bus įsigytos ir Lietuvos kariuomenei perduotos inžinerinės kontrmobilumo priemonės („Drakono dantys“, surenkami „Ežiai“, „Ispaniškų arklių“ konstrukcijos bei betoniniai kelio užtvarai). Numatomas projekto finansavimo poreikis dešimtmečiui – 600 mln. eurų.
Raimondas iš Raseinių:
