Dažnas sodininkas šiuo metų laiku rytą pradeda ne nuo kavos puodelio, o nuo kibiro... šliužams rinkti. Vieni juos renka rankomis, kiti stato gaudykles, treti veiksmingiausių priemonių ieško specializuotose parduotuvėse, tačiau invazinių šliužų problema kasmet išlieka aktuali. Jau kelerius metus su jais kovojama ir platesniu – seniūnijų – mastu: tvarkomos viešosios erdvės, naudojamos specialios priemonės, o augant problemai didėja ir tam skiriamos lėšos. Šiemet invazinių šliužų naikinimui Šakių rajone nupirkta jau dvi tonos specialių moliuskocidų granulių.
Granulių poreikis kasmet auga
Vis dėlto pastarieji sezonai rodo, kad kova su atvykėliais nėra lengva: drėgni orai, vešli augmenija ir, matyt, palankios žiemojimo sąlygos leidžia šliužų populiacijai išlikti. Specialistai pastebi – tai nėra problema, kurią galima išspręsti vienkartiniu specialių granulių barstymu. Ispaniniai arionai (Arion vulgaris) Lietuvoje pirmą kartą buvo aptikti 2008 m., o į invazinių rūšių sąrašą Lietuvoje įrašytas 2014 m. Manoma, kad jie į šalį atkeliavo su augalų sodinukais ir žemėmis, kuriose galėjo būti jų kiaušinėlių. Apie augantį kovos su šliužais mastą galima spręsti ir iš skaičių. Kasmet pagal seniūnijų pateiktą poreikį Šakių savivaldybė nuperka vis daugiau naikinimo priemonių. Jei, tarkime, 2024 m. buvo įsigyta 925 kg moliuskocido granulių, tai pernai jų jau prireikė 1 tūkst. 400 kg. Šiemet, kaip teigia savivaldybės Ūkio skyriaus specialistai, seniūnijoms paskirstytos jau dvi tonos moliuskocidų, kainavusių 11 tūkst. 349,80 euro. Per trejus metus priemonių poreikis išaugo daugiau nei dvigubai.
Didžiausias kiekis šiemet numatytas Šakių seniūnijai – 300 kg. Po 250 kg granulių skirta Sintautų ir Sudargo seniūnijoms, 200 kg – Kudirkos Naumiesčiui, 175 kg – Gelgaudiškiui. Kitos seniūnijos taip pat sulaukė priemonių pagal pateiktus poreikius.
Išskyrė keturias teritorijas
Šiemet kova su invazinėmis rūšimis, tarp jų ir šliužais, pereina į naują etapą. Respublikos mastu siekiama ne tik reaguoti į atsiradusius židinius, bet ir imtis ilgalaikės, suplanuotos kontrolės. Aplinkos ministerijai kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbus kvietimą dalyvauti projekte „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, savivaldybės, juridiniai bei fiziniai asmenys gali pretenduoti į finansavimą invazinių rūšių, tarp jų ir ispaninių arionų, naikinimui. Tam, sako savivaldybės specialistai, būtinas pasiruošimas – reikia sukurti invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planus, kuriuose numatomos konkrečios teritorijos ir priemonės. Procesas užtrunka, todėl pasiruošimas gali siekti iki dešimties mėnesių, tad realūs rezultatai bus matomi tik ateinančiais sezonais. Šakių rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su biologais ir mokslininkais, išskyrė keturias teritorijas, kuriose invazinių šliužų problema vertinama kaip viena aktualiausių. Tai Gelgaudiškio dvaro teritorija, Kudirkos Naumiesčio miesto parkas, Plokščių Vaiguvos upelio slėnis – nuo pažintinio tako iki Šventaduobės bei Šakiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, esantis melioracijos griovys nuo Artojų iki Medžiotojų gatvės. Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai, nes šliužams itin palankios drėgnos, pavėsingos, vešlia augmenija apaugusios teritorijos. Būtent iš tokių židinių jie vėliau plinta į aplinkines viešąsias erdves ir gyventojų sklypus.
Lietus – šliužų sąjungininkas
Kalbinti seniūnai neslepia, kad kova su šiais kenkėjais reikalauja nuoseklumo. Vieną kartą pabarsčius problemos išspręsti nepavyksta. Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė sako, kad jų krašte ypatingas dėmesys skiriamas piliakalniams ir pažintiniams takams, todėl kovą su šliužais pradėjo dar sezono pradžioje. Pasak seniūnės, naudojamos granulės yra veiksmingos – pabarstytose vietose šliužų plitimas sustoja, jie nebekeliauja toliau. Tačiau didžiausias priešas – lietus.
„Laukiame, kol aprims lietus, nes drėgmė mažina naudojamų granulių efektyvumą“, – pastebi seniūnė.
Anot jos, problema ypač aktuali žmonėms, gyvenantiems šalia šlaitų ar drėgnų vietų. Buvo tikėtasi, kad šaltesnė praėjusi žiema sumažins šliužų populiaciją, tačiau akivaizdu, kad tai įtakos neturėjo. Didžiausios pajėgos Sudarge telkiamos lankomiausiose vietose – piliakalnių teritorijoje, pažintiniuose takuose, šlaituose, pušynuose.
Su panašiais iššūkiais susiduria ir Sintautai. Miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas sako, kad šliužų židiniai dažniausiai formuojasi prie vandens.
„Tikriausiai nuo Pentos ir pakrančių šliužai skverbiasi vis giliau į gyvenvietę“, – svarsto seniūnas.
Šiemet Sintautuose jau moliuskocido granulėmis pabarstytas visas kapinių perimetras, ankstesniais metais priemonės naudotos aplink vaikų darželį, mokyklą bei parkelį. Jis pastebi, kad dabar matosi tik jauni, dar nedideli šliužai – tai rudenį padėtų kiaušinėlių rezultatas. Pasak seniūno, seniūnija granules barsto maždaug kas dvi savaites, tačiau lietingi orai verčia darbus kartoti.
Nors savivaldybė skiria vis daugiau lėšų kovai su šliužais, svarbu žinoti, kad granulės barstomos tik valstybinėje žemėje. Privačiose valdose kovoti su kenkėjais turi patys šeimininkai. Gyventojai raginami naikinti ne tik suaugusius šliužus, bet ir jų kiaušinėlius, nelaikyti netvarkingų augalinių atliekų, prižiūrėti komposto vietas, naudoti gaudykles. Priemonės invaziniams šliužams naikinti – nepigus malonumas. Specializuotose parduotuvėse kilogramas tokių preparatų gali kainuoti keliolika ar net apie 20 eurų, todėl didesniems plotams sutvarkyti reikalingos nemažos lėšos. Vis dėlto jas išbandžiusieji tvirtina, kad tinkamai ir laiku naudojamos granulės duoda rezultatą – pabarstytose teritorijose šliužų sumažėja, pristabdomas jų plitimas į naujas vietas.
Zigmas iš Plokščių:
