Prieš mėnesį sostinėje paskelbus raudonąjį oro pavojaus lygį, pirmą šalyje po Nepriklausomybės atkūrimo, vilniečiai gavo realią progą susipažinti su miesto priedangų tinklu. Šakiai tokios repeticijos dar neturėjo. Ar suveiks algoritmai? Ar priedangos bus atrakintos? Ar visiems užteks vietos? Gyventojams rūpimi klausimai praktikoje kol kas nepatikrinti. Savivaldybė tikina, kad pasiruošimas galimoms grėsmėms vyksta intensyviai. Pinigų yra – Šakiai dalyvauja valstybės finansuojamame priedangų įrengimo projekte. Tačiau gyventojų sąmoningumo trūksta. Ankstesniame finansavimo etape nepavyko įgyvendinti nė vieno priedangų įrengimo daugiabučių rūsiuose projekto – lėšas teko nukreipti į savivaldybės pastatus.
Vilniaus patirtis kelia diskusijas
Šakių rajono meras Raimondas Januševičius šį mėnesį patvirtino naują savivaldybės priedangų sąrašą. Iš viso jame 87 viešosios priedangos. Bendras rajono priedangų plotas – 24,3 tūkst. kv. m, jose talpinamų gyventojų skaičius – 16,2 tūkst. (66 proc. nuo bendro skaičiaus).
Nuolat atnaujinamą rajono priedangų sąrašą galima rasti savivaldybės svetainėje bei oficialiajame puslapyje lt72.lt. Visi objektai pažymėti gyventojams jau gerai pažįstamais geltonais lipdukais.
Vilniaus patirtis parodė, kad vien pažymėti priedangų nepakanka – dalis gyventojų, gavę perspėjimo pranešimus ir nuvykę į nurodytas vietas, rado priedangas užrakintas. Tai sustiprino diskusijas ne tik apie infrastruktūros, bet ir apie pačios sistemos veikimo patikimumą realios grėsmės metu.
„Teoriškai – taip, o ar iš tiesų suveiks, pamatytume realioje situacijoje“, – pripažįsta Šakių rajono savivaldybės parengties pareigūnas Ričardas Stepaitis.
Viską apgalvoti sudėtinga
Vadovaujantis mero potvarkiu patvirtinta priedangų atrakinimo ir patekimo į jas tvarka, už priedangų prieinamumo užtikrinimą atsakingi statinių, patalpų, inžinerinių įrenginių ar kitų objektų, kuriuose jos įrengtos, valdytojai. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šią atsakomybę prisiima UAB „Šakių šilumos tinklai“ ir bendrijų pirmininkai, o savivaldybei priklausančiuose objektuose – jų valdytojai, savivaldybės įgalioti administruoti šiuos objektus.
Paprašytas išsamiau paaiškinti, kaip ši tvarka veiktų praktikoje, R. Stepaitis pateikia Šakių rajono savivaldybės administracijos pavyzdį. Bažnyčios g. 4 esančiame pastate įrengtos priedangos valdytoja yra savivaldybės administracija, o atsakingais už jos atrakinimą ir prieinamumo užtikrinimą paskirti Bendrojo skyriaus vedėja bei vyriausiasis specialistas.
Savivaldybės darbo metu priedanga yra nuolat atrakinta ir prieinama tiek darbuotojams, tiek gyventojams. Sudėtingesnis klausimas – kaip būtų užtikrintas jos prieinamumas ne darbo valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis.
„Nereikia įsivaizduoti, kad ne darbo metu atsakingi darbuotojai turi važiuoti prie darbo vietoje esančios priedangos. Gavę pranešimą apie oro pavojų, jie elgiasi taip pat, kaip ir visi gyventojai – ieško artimiausios saugios vietos. Jei namuose yra rūsys, dažniausiai saugiausia likti ten. Oro pavojaus atveju reikia kuo mažiau judėti, todėl kelionė į darbą būtų ne tik nelogiška, bet ir pavojinga“, – pabrėžia parengties pareigūnas.
Ar tai reiškia, kad šakiečiai, kuriems artimiausia priedanga yra savivaldybės pastate, ne darbo valandomis pavojaus atveju liktų už durų?
R. Stepaitis patikina, kad situacija nėra tokia vienareikšmė. Nors pastatas naktį būna užrakintas, iki vėlaus vakaro jame dirba valytoja. Be to, suveikus apsaugos signalizacijai, pagrindinės savivaldybės durys atsirakina automatiškai, o į įvykio vietą iškviečiami apsaugos darbuotojai.
„Bet jeigu tai įvyktų naktį, garantuoti, kad priedanga bus atrakinta, sunku. Dabartiniai algoritmai to nenumato, – pripažįsta jis. – Ko gero, su visais valdiškais pastatais situacija būtų panaši.“
Didžiausias iššūkis – susitarti su gyventojais
Tačiau ir apie pačią priedangų infrastruktūrą kol kas būtų galima pasakyti – „iš bėdos“, o modernizavimas nusikelia į ateitį – priedangų įrengimo projektu, kuriam Šakių savivaldybė gali gauti valstybės kompensaciją, gyventojai beveik nesusidomėjo.
„Atsirado du daugiabučiai, bet vėliau abu atsisakė. Gyventojai sako, kad reikalavimai dideli, o lėšos mažos. Bet iš tiesų daugelis daugiabučių nėra susitvarkę rūsių, visur įrengti sandėliukai, neaiški jų priklausomybė, o lėšos gali būti skiriamos tik bendro naudojimo patalpoms. Žmonės nenorėjo susitvarkyti šių reikalų, nusprendė nedalyvauti. Turbūt mano, kad kažkas turi jais rūpintis. Priversti negalime, nes patalpos – jų nuosavybė“, – aiškina R. Stepaitis, pripažįstantis, kad gyventojų pasyvumas tampa didžiausiu iššūkiu kuriant priedangas.
Tačiau pasyvūs ne visi. Šakių daugiabučio (S. Banaičio 3) bendrijos pirmininkė Ingrida Kasparavičienė sako, kad jų namas buvo visiškai pasiruošęs šiems darbams, tačiau projekto vykdytojai pasiūlė palaukti kito finansavimo etapo. Atidėtas vėlesniam laikui projektas gyventojams netapo gera žinia, bet minčių susitvarkyti rūsį jie neatsisako.
„Žmonių įtikinėti nereikėjo, visi suprato, kad verta pasinaudoti siūloma parama. Prieštaraujančių nebuvo, o abejojusiems svarbiausiu argumentu tapo tai, kad patiems mokėti nereikės – valstybė mumis rūpinasi“, – atskleidžia I. Kasparavičienė.
Numatyti darbai – įrengti langų apsaugas, sudėti medines grindis, apsirūpinti elektros generatoriumi, vandens talpyklomis, kėdėmis, jei liktų lėšų, nusipirkti kelias sulankstomas lovas. Daugiabutyje priedangai pritaikoma 50 kv. m. patalpa, kompensacijos dydis – 5 tūkst. eurų. Beje, dalį rūsio patalpų šio daugiabučio gyventojai jau anksčiau susitvarkė iš savų lėšų.
Finansavimas keliauja savivaldybės objektams
Priedangų įrengimo projektas yra vykdomas keliais etapais, iš viso Šakiams skirta 400 tūkst. eurų. Pareigūnas ramina, kad pinigai neprapuls – bus panaudoti savivaldybei priklausančiuose objektuose.
Didžiausi darbai šiuo metu vykdomi Šakių ligoninėje, VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijoje ir dviejuose ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ pastatuose.
Kol kas iš Šakių rajonui skirtos sumos savivaldybė yra gavusi tik 5 tūkst. eurų, dar už keliasdešimt tūkstančių eurų pateikta apmokėti sąskaitų. Pirmojo etapo lėšos turi būti išleistos iki šių metų pabaigos, antrojo – iki 2027 m. lapkričio, trečiojo – iki 2027 m. vidurio.
„Dirbame, kad spėtume. Turime suspėti“, – tikina R. Stepaitis.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie finansavimą savivaldybių projektams, kurie skirti pasiruošti gyventojų evakavimui. 56-ioms šalies savivaldybėms skirta 6 mln. eurų. Paraiškas pateikė 56 iš 60 savivaldybių, tarp jų ir Šakių. Maksimali suma vienai savivaldybei siekia iki 120 tūkst. eurų.
„Kokios sumos sulauksime, dar nėra aišku. Paskirstymas savivaldybių kol kas nepasiekė“, – patikslino administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis.
Zigmas iš Plokščių:
