„Swedbank“ ragina gyventojus būti atsargiais, saugoti ir nepažįstamiems žmonėms neteikti savo sąskaitų numerių ir prisijungimo prie interneto banko kodų bei slaptažodžių.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad paskutiniais mėnesiais ypač suaktyvėjo „telefoniniai“ sukčiai. Paskambinę potencialioms aukoms jie prisistato banko darbuotojais arba valstybinių institucijų pareigūnais ir informuoja apie neva per jų sąskaitas vykdomą nelegalią veiklą. Tikrais pareigūnų ar bankų darbuotojų vardais prisistatantys sukčiai dažniausiai prašo padiktuoti interneto banko prisijungimo duomenis, nes neva nori tirti šiuos atvejus. Arba, nurodydami banko darbuotojų pavardes, kaltina juos neteisėta veikla klientų sąskaitose.

„Norime pabrėžti ir priminti, kad gyventojai būtų ypač budrūs ir niekuomet neteiktų su savo sąskaitomis ir prisijungimu prie interneto banko susijusios informacijos telefonu, nes bankas šių duomenų – PIN kodų, slaptažodžių – niekuomet neprašo. Tai yra svarbi asmeninė informacija, kuri reikalinga sąskaitų savininkui identifikuoti ir ji turi išlikti konfidenciali, žinoma tik banko paslaugomis besinaudojantiems klientams“, – sako „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

 
Nustatyti tikslų tokių nusikaltimų mastą Lietuvoje sudėtinga, nes ne visi gyventojai, su kuriais kontaktuoja sukčiai, apie tai praneša. „Swedbank“ duomenys rodo, kad dėl patirtos žalos ar bandymų išvilioti pinigus dažniau kreipiasi moterys – net 90 proc. iki šiol gautų pranešimų sudarė moterų pranešimai ir pasakojimai apie iš jų bandytus pagrobti pinigus.

Mažuose miesteliuose sukčiai neretai iš anksto pasidomi savo aukomis – jų amžiumi, finansine padėtimi, šeimos situacija. Didmiesčiuose tokią informaciją susirinkti sudėtingiau, todėl sukčiai bando atsitiktinai surasti auką skambindami laidiniu telefonu.

„Swedbank“ įspėja, kad žmonės neturėtų atlikti jokių nepažįstamųjų prašomų pinigų pavedimų iš savo sąskaitos. Yra buvę situacijų, kuomet interneto svetainėse susipažinę jaunuoliai sulaukia prašymų pagelbėti ir geranoriškai per savo sąskaitas atlieka pavedimus, net nežinodami, kad jie gali siųsti vogtus pinigus.

„Patariame nepažįstamiems asmenims neteikti informacijos ir apie save, tai yra, nesakyti telefono numerio, adreso, duomenų apie banką, kuriame laikomi pinigai arba naudojamasi kitomis finansinėmis paslaugomis, o juo labiau interneto banko prisijungimo duomenų, kreditinių kortelių numerių, CVV kodų ir kitų duomenų. Išgirdę tokio pobūdžio klausimus žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad jie greičiausiai turi reikalų su sukčiais“, - sako S. Abraškevičius.

Pasak jo, jei kyla įtarimas, kad telefonu bendraujate su sukčiumi, paprašykite, kad pašnekovas prisistatytų, ir prieš tęsdami pokalbį ir suteikdami jam bet kokią informaciją, tiesiogiai pasikalbėkite su jo minima institucija ir įsitikinkite, ar informacija yra teisinga. Taip pat patariama užsirašyti tokio žmogaus telefono numerį arba išsisaugoti jį savo telefone. Jei paaiškėja, kad pašnekovo minėtos organizacijos su jumis nekontaktavo, nedelsiant apie tai praneškite savo bankui bei policijai.

Banko specialistai taip pat pataria imtis saugumo priemonių, kurios, įvykus nelaimei, galėtų sumažinti patiriamą žalą. „Prieš pradėdami naudotis interneto banku, apsvarstykite, kokias paslaugas norėsite valdyti internetu. Jei manote, kad jums nėra būtinybės naudotis kai kuriomis paslaugomis internetu, laikinai apribokite jų prieinamumą. Pavyzdžiui, interneto banke siūlome nustatyti dienos limitą pervedamų pinigų sumai. Prireikus, jūs bet kada galėsite limitą panaikinti arba padidinti, įtraukti naujų paslaugų“, – sako S. Abraškevičius.