Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mityba yra kone pagrindinis sveikatą lemiantis ir ligų riziką mažinantis veiksnys. Dėl to susimąstyti apie sveikos mitybos ir gyvensenos įpročių formavimą turėtų ne tik norintys sulieknėti ar išsigydyti nuo tam tikrų ligų, bet ir tie, kurie siekia visapusiškai pagerinti savo gyvenimo kokybę.

 

Apie tai, kokią žalą organizmui kelia nesveika ir nesubalansuota mityba ir kokiu pagrindiniu mitybos principu gali vadovautis kiekvienas, kalbėjo gydytoja dietologė Rasa Dovidavičienė.

Dažnai visuomenėje sklando mitas, kad nesubalansuota ir sveikatai nepalanki mityba yra tik tuomet, kai mes suvartojame kažko per daug. Tačiau labai svarbu atminti, kad taip pat yra negerai tuomet, kai mes tam tikrų maisto medžiagų suvartojame per mažai.

„Kone didžiausia šiuolaikinio žmogaus mitybos problema – suvartojama per daug angliavandenių, riebalų, cukraus ar druskos, per mažai – baltymų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat neišgeriamas būtinas vandens kiekis – bent šešios stiklinės (apie 1–1,5 litro) vandens per dieną“, – dažniausias mitybos klaidas vardijo gydytoja dietologė.

Jos teigimu, trumpuoju laikotarpiu nevisavertė mityba gali pasireikšti didesniu nerimu, stresu, suprastėjusia nuotaika, sumažėjusiu darbo našumu, blogesne miego kokybe.

„Laikui bėgant nesubalansuota ir nesveika mityba gali prisidėti prie tam tikrų sveikatos sutrikimų, tokių kaip padidėjęs cholesterolio kiekis ar aukštas kraujo spaudimas, ir ligų, pavyzdžiui, nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, depresijos ir kitų“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.


R. Dovidavičienė: „Kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio.“ (asmeninio archyvo nuotr.)

Anot gydytojos dietologės, vienas paprasčiausių būdų, kaip kiekvienas gali pradėti pamažu eiti sveikos ir subalansuotos mitybos link – teisingos ir sveikos maisto lėkštės sudarymas. Didžiausią dalį – apie 50–60 proc. lėkštės – turėtų sudaryti gerieji angliavandeniai (vaisiai, daržovės, kruopos). Trečdalį lėkštės turėtumėte skirti geriesiems riebalams (kokybiškas aliejus, avokadai, alyvuogės, riebi žuvis, riešutai), o likusią dalį – 10–15 proc. – baltymams (liesa mėsa, ankštinės daržovės, kiaušiniai).

„Pradėkite nuo savo lėkštės stebėjimo – kiekviena maisto porcija turėtų būti ne didesnė nei jūsų dviejų plaštakų dydžio. Pietų ir vakarienės lėkštėse pusę porcijos turėtų užimti šviežios arba raugintos daržovės, – patarė R. Dovidavičienė. – Įprastus baltuosius ryžius reikėtų keisti laukiniais ryžiais, kvietinius makaronus – viso grūdo makaronais.“

Vadovaujantis sveikos lėkštės principu bus surenkamas subalansuotas maistinių medžiagų kiekis ir gaunamas didesnis skaidulų kiekis.

„Tikrai nereikia iškart maisto sverti svarstyklėmis, skaičiuoti kalorijų ar drastiškai kažko atsisakyti. Kaskart stebėkite savo maisto lėkštę, prisiminkite šį paprastą principą ir pamažu išmoksite automatiškai juo naudotis“, – patarė specialistė.

R. Dovidavičienės teigimu, šiais laikais duona vis dar laikoma vienu iš „siaubų“. Tačiau kokybiška viso grūdo duona, kurioje yra mažai cukraus ir pakankamai skaidulų, yra puikus angliavandenių šaltinis.

„Su tokia duona galime pasidaryti visavertį sumuštinį, pavyzdžiui, su avokadu ir lašiša. Norint mesti svorį ar gyventi sveikiau, tikrai nereikėtų visiškai atsisakyti duonos, – pažymėjo ji, pridurdama, kad taip pat nevertėtų atsisakyti kiaušinių: – Tai – puikus baltymų užtaisas.“

Be to, dažnai norintiems sulieknėti patariama nevalgyti po 18 val. Anot gydytojos dietologės, taip daryti – neteisinga: „Žmogui neturint jokių gretutinių ligų, vakarienė turėtų būti pavalgoma likus 3–4 valandoms iki miego.“

Taip pat nerekomenduojama vadovautis griežtomis dietomis, pavyzdžiui, atsisakant angliavandenių ar riebalų, valgant tik vaisius ar kruopas arba kruopščiai skaičiuojant kalorijas.

„Kraštutinumai nėra sveika mūsų organizmui. Pasirenkant tinkamus ir sveikus angliavandenius ir riebalus, gausime daug energijos ir naudingųjų medžiagų. Svarbiausia yra maisto kokybė, o ne kalorijų kiekis jame“, – pažymėjo R. Dovidavičienė.

Pasak gydytojos dietologės, vadovaujantis sveikos ir subalansuotos mitybos įpročiais, organizme atsiranda tinkamas naudingųjų medžiagų kiekis ir cukraus kiekio balansas. „Dėl to visapusiškai pagerėja mūsų gyvenimo kokybė – ne tik geriau išsimiegame, turime daugiau energijos, esame produktyvesni darbe, geresnės nuotaikos, geriau sprendžiame stresines situacijas, bet ir sumažiname tam tikrų sveikatos sutrikimų ir ligų riziką“, – teigė R. Dovidavičienė.  

Ir papildė: „Kaip į automobilius pilame tam tikrą kurą, kad jie važiuotų, taip ir savo organizmą privalome aprūpinti tinkamomis medžiagomis, kad jis galėtų funkcionuoti.“

Norintiems gyventi sveikiau specialistė patarė nepamiršti ir reguliaraus fizinio aktyvumo, kadangi tai padeda gerinti sveikatą, mažėja nutukimo rizika, o kartu ir lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo rizika.