Prieš pavėžėjimo projekto startą – abejonės, ar jis pasieks finišą

pavezejimas pasitarimas
Ketvirtadienį Šakių rajono savivaldybės posėdžių salėje virė bene dvi valandas užsitęsusios diskusijos – čia pirmą kartą gyvam pokalbiui susitiko savivaldybių, kurias vienaip ar kitaip palies rugpjūtį startuosiantis bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas, atstovai. Tarp jų – mūsų savivaldybėje projekto partneriais paskirtų Šakių socialinių  paslaugų centro ir ligoninės vadovai. D. Pavalkio nuotr.


Agnė KEREIŠIŪTĖ

Nuo rugpjūčio mėnesio dalyje savivaldybių, tarp jų ir Šakių rajono, startuos Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas bandomasis pacientų pavėžėjimo projektas. Ir nors jis bus pradėtas realizuoti jau po dviejų savaičių, klausimų ir neaiškumų kol kas gerokai daugiau nei pasiruošimui belikusių dienų, tad, siekiant atrasti atsakymus ir bendromis jėgomis išsigryninti pirmuosius žingsnius, projekto dalyviai buvo sukviesti į Šakius.
 
Anksčiau tokio pobūdžio susitikimai buvo organizuojami nuotoliniu būdu, bet vicemero Dariaus Jakavičiaus iniciatyva šįkart susirinkta gyvam pokalbiui – ketvirtadienį prie apskrito stalo sėdo 14-os suinteresuotų savivaldybių bei projektą koordinuojančios Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos atstovai. Čia buvo leistasi į porą valandų užsitęsusias diskusijas, kurių nuotaikas suponavo dar susitikimo pradžioje žodį taręs Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius, pusiau juokais, pusiau rimtai patikinęs: „Kartu su jumis tą bėdą turiu nusipirkęs, kartu ją kažkaip ir spręsime.“

O šioji „bėda“ iš pažiūros turi gražų tikslą – teikti gyventojams pavėžėjimo į gydymo įstaigą ir iš jos paslaugas. Kaip susirinkusiems aiškino GMP tarnybos atstovas Tomas Vasiliauskas, projektas bus vykdomas šešiais etapais: nuo rugpjūčio mėnesio startuos transplantacijoms ir hemodializėms skirti pavėžėjimai, nuo spalio paslauga bus teikiama ir mažas pajamas gaunantiems 75-erių metų arba vyresniems senjorams, nuo lapkričio – mažomis pajamomis disponuojantiems neįgaliesiems, o gruodį paslaugos gavėjų sąrašan bus įtrauktos ir kitos tikslinės grupės.

Užbėgdamas už akių klausimams, kodėl eiliškumas yra būtent toks, T. Vasiliauskas ėmėsi aiškinti susiklosčiusią situaciją ir čia pat pravėrė S. Mockevičiaus minėtųjų bėdų skrynią.

„Kodėl neįgalieji pastumti? Nes neįgaliuosius galima vežioti tik su M1 SH klasės automobiliais (neįgaliųjų vežimėliui pritaikyta transporto priemonė – red. past.), o rinkoje tokių nėra. Yra neįgaliųjų asociacijų turimi automobiliai, kuriais jie žmones šiai dienai vežioja, o jie nesertifikuoti, tai su tokiu negalime vežti. Siekiant išlošti laiko sertifikavimui, pasistūmė į lapkritį“, – kalbėjo T. Vasiliauskas, sukeldamas ne tik šiokį tokį šurmulį, bet ir atitinkamas replikas. Antai Jurbarko rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro viešųjų pirkimų specialistė Ernesta Pocevičienė teiravosi, ką daryti tokiu atveju, jei neįgaliųjų draugijų transportas bus neprieinamas, o sulaukusi atsakymo, jog tai yra projektą vykdyti įgaliotos įtaigos vadovo galvos skausmas, nevyniojo žodžių į vatą ir rėžė: „Super, taip ir pasižymiu – mums šakės.“

Ne ką mažiau painiavos radosi ir prabilus apie penktąjį etapą. Šiuo metu numatyta, kad nuo 2024-ųjų sausio į pavėžėjimo paslaugų spektrą bus įtrauktas Skubiosios pagalbos skyrių pacientų pargabenimas namo. Vis tik T. Vasiliauskas pripažino, jog šis aspektas reikalauja didesnio apibrėžtumo, mat pagal dabartinę tvarką į paslaugą galėtų pretenduoti ir pirštą susilaužęs žmogus, pareiškęs, kad jam svaigsta galva.

„Mes Vyriausybėje šiuo klausimu diskutavome. Startuos tik kitų metų sausį, nes norime išlošti laiko, kad galėtume pasižiūrėti, ar neina šitos vietos pariboti, kad nereikėtų visų panorusių vežti namo“, – sakė GPM tarnybos atstovas, pridurdamas, jog šeštasis (finalinis) etapas prasidės kitų metų liepą, kuomet naujoji pavėžėjimo tvarka įsigalios visose Lietuvos savivaldybėse.

Kokios nuotaikos vyraus kitą vasarą – neaišku, mat jei iki vasario pabaigos pavėžėjimo paslaugos bus dengiamos projekto lėšomis, tai jau nuo kovo, kaip sakė T. Vasiliauskas, „už tą vežimą iš traumatologinio su svaigstančia galva pradeda mokėti meras. Merai moka iš savo biudžeto, tarybos priėmė tokį sprendimą“. Jurbarko meras S. Mockevičius neslėpė nuogąstavimų, kad net ir laikotarpiu, kuomet pavėžėjimai bus vykdomi projekto sąskaita, skiriamų lėšų ir resursų vis tiek neužteks.

„Tikėtina, kad nebus transporto, tikėtina, kad su turimomis pajėgomis negalėsime visų pavežti, juk tokios paslaugos nepakankamos netgi privačiame sektoriuje. Tai mes nebijokime to – labai tikėtina, kad už dviejų mėnesių konstatuosime, kad su visomis turimomis Lietuvoje pajėgomis pavežame gal trečdalį norinčių“, – prognozavo S. Mockevičius.

T. Vasiliauskas užsiminė, jog tokiu atveju projektas stabtelėtų atitinkamame etape.

„Egzistuoja tikimybė, kad ketvirta grupė nestartuos. Jei pamatysime, kad pirma, antra, trečia grupės viską suvalgo, tai stabdome šitoje vietoje ir nekeliame gyventojams tolimesnių lūkesčių“, – teigė jis, o S. Mockevičius akcentavo, kad, veikiausiai, tokia ir yra bandomojo projekto esmė – turint tam tikrą sumą pasitikrinti, kokio masto poreikius už ją galima patenkinti, ir T. Vasiliauskui ne sykį pakartojo, jog savivaldybės savo biudžeto lėšomis „kairėn–dešinėn nesišvaistys“.

Kaip bebūtų, bandomasis pavėžėjimo projektas, kuriam įsipareigojo dar praėjusios kadencijos taryba, prasidės netrukus, tad susitikimo metu ne mažiau dėmesio buvo skirta ir įvairiausiems techniniams klausimas, individualiems savivaldybių rūpesčiams.

Laikraštyje „Draugas“ jau rašėme, kad mūsų savivaldybėje projekto partneriais paskirtas Šakių socialinių paslaugų centras, vykdysiantis nespecializuotas paslaugas savivaldybės lygmeniu, ir ligoninė, teiksianti specializuotas pavėžėjimo paslaugas. Atitinkamai susitikime dalyvavo abiejų minėtųjų įstaigų vadovai – Vilma Bielskienė ir Ignas Sadauskas.

Panašu, jog net ir pirmasis projekto etapas, orientuotas į pacientų, kuriems reikalinga hemodializė, pavėžėjimą, sukels tam tikrą dilemą – šią paslaugą rajone ilgą laiką teikia Stasės Vasaitienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija „Šakių rajono žmonių su negalia sąjunga“, tiesa, už tam tikrą papildomą priemoką.

„Kai paskelbsim šitą žinią, tai visi žmonės sužinos, kad nuo rugpjūčio pirmos yra galimybė nemokėti – jie ir registruosis. Berods, keturi–penki yra dializuojami. Kaip elgtis Šakių socialinių paslaugų centrui, kuris įstrigo su pavėžėjimu, lėšomis? Kaip užmegzti kontaktą su ta Sąjunga, kad jie ir toliau galėtų teikti paslaugą tiems žmonėms?“ – T. Vasiliausko teiravosi vicemeras D. Jakavičius, o jam pritarė ir V. Bielskienė. Sulauktas atsakymas buvo tiesus: „Atsisėdu prieš tą Sąjungą ir sakau – arba uždarot priemokas, arba iš viso nebus.“

Tiesa, „Draugo“ pakalbinta S. Vasaitienė įsitikinusi, kad problemų tikrai nekils. Anot jos, į hemodializes vežami klientai išties susimoka už kuro sąnaudas, tačiau tai, veikiausiai, neturės jokios įtakos.

„Mes kaip šeimos nariai. Viską žinome, kaip jie jaučiasi, kokius išleidžiame, kokius parvežame. Kalbėjau šia tema su keliais, jie tikrai nenori pas kitus išeiti“, – sakė S. Vasaitienė.

Tad kaip Socialinių paslaugų centrui seksis atrasti klientus, realizuoti projektą ir ar pastarasis pasieks finišą, parodys laikas.

„Kadangi tai yra bandomasis projektas, tai dėl to ir to aiškumo nėra, viskas yra bandymo režime. Darbus planuojamės, dėliojamės, bandome planuotis pavėžėjimus, darome apklausas, atsižvelgdami į projekto nurodymus, žiūrime galimas klientų grupes. Dar yra klausimų dėl transporto, svarstome apie viešuosius pirkimus“, – komentavo Socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotoja Gintautė Didžbalienė, patikslindama, jog įstaiga projekto įgyvendinimui gavo 34 tūkst. 606 eurus, tačiau, kaip teigė ji, Kauno GPM tarnybos atstovai biudžetą žada gerokai padidinti.

Kad projekto starto išvakarėse klausimų vis dar daugiau nei atsakymų, neslėpė ir vicemeras. Pasak jo, tam tikro nesusikalbėjimo būta nuo pat pradžių, o ir pats projektas, vasario mėnesį atsidūręs praėjusios kadencijos tarybos darbotvarkėje, buvo pateiktas gerokai gražesnėmis spalvomis.

„Tai yra pats neaiškiausias ir sudėtingiausias projektas, kuris atkeliavo į savivaldybę. Per mano penkerius metus čia dar nebuvo nei vieno, kad būtų tiek neaiškumų ir klausimų. Mano manymu, idėja graži, bet įgyvendinimas dalinai numetamas ant savivaldybės lėšų, jei norima, kad tie poreikiai būtų pilnai patenkinami“, – reziumavo D. Jakavičius.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar pritariate šaukimui į karinę tarnybą iš karto po mokyklos?

klausimelis 06 21Albinas iš Staliorių:

Pritariu, savo pareigą kiekvienas turi atlikti. Tarnybos metu vyrukai suvyriškės, išmoks priimti rimtus sprendimus. Merginos tegul savanoriškai eina, ne koks Izraelis čia. Pats buvau kariuomenėje, patirtys, žinoma, visokios, bet šiaip į pliusą. Tiems, kurie abejoja, ar verta į šauktinius investuoti, vertėtų susimąstyti, kiek kainuoja profesionalios kariuomenės išlaikymas. Be to, jei atsitinka taip, kaip Ukrainoje, tai ką – negi tuos vaikus, kurie nieko iš viso nemoka, siųsti?

klausimelis 06 21 2

Audronė iš Veršių:

Nepritariu. Galvoju, kad reiktų jaunuoliams leisti pasimokyti, be to, nepatinka man prievarta. Lygiai tas pats su merginomis, jei tik pačios nori – valio. Pati tarnyba tikrai naudinga, reikalinga disciplinos ugdymui, o ir kitokia patirtis visada į gera. Jei būtų karas, manau, būtų visokių – ir tokių, kurie eitų tėvynę ginti, ir tokių, kurie bėgtų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.