Valandos trukmės pertrauka – būtinybė ar išpūstas burbulas?

valgykla mokyklos
Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Respublikinėje žiniasklaidoje nerimsta diskusijos apie neseniai įsigaliojusią naują vaikų maitinimo tvarką, apie Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų užmojus šalies mokyklose įvesti valandos trukmės pietų pertraukas, motyvuojant tuo, jog per trumpesnį laiką moksleiviai nespėja pavalgyti ir pailsėti. Ar iš tiesų valandos trukmės pertrauka reikalinga? Kaip mano mūsų rajono mokyklų vadovai, mokytojai, patys mokiniai ir jų tėvai?

Rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų vedėjas Elvydas Pauliukėnas švietimo įstaigų direktorių pasitarimo metu domėjosi, ar mūsų mokiniai spėja pavalgyti per trumpesnes nei valandos trukmės pertraukas. Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktorės Jūratės Mozūraitienės, kol maistą gamina mokyklos virėjos, tokia pertrauka nėra būtina, juo labiau, kad šalia yra „Maxima“, „Iki“ ir dvi kebabinės. Mokiniai per 20 min. suspėja pavalgyti ir savo valgykloje, ir mieste, nes sistema veikia labai organizuotai – pardavėjos žino, kada gimnazijoje pertrauka, kebabinėse užsakymai priimami telefonu. Jei gimnazistai turėtų ilgesnę pertrauką, būtų apeita dar ir „Kiba“, ir „Centras“.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorės Nijolės Šapolienės manymu, vienos pietų pertraukos įvedimas yra ne savarankiškas valgyklas turinčių mokyklų sprendimas, o pataikavimas verslui, kuris išdalina maistą ir išvyksta.

„Mūsų mokiniai turi galimybę valgyti jiems patogiu laiku ir ne vieną kartą per tokią ilgą darbo dieną. Įsivaizduokite, kada jie keliasi ir kada grįžta namo. Dažnas į savo kaimukus iš Lekėčių, Mikytų, Kriūkų ar Žemosios Panemunės dar po porą kilometrų mina pėsčiomis. Tad ilginti pamokų laiką važinėjantiems mokiniams (tokių yra apie 20 proc.) būtų baisokas sprendimas, ypač tamsiuoju sezonu“, – įsitikinusi direktorė.

Pasak jos, viena pietų pertrauka esamą tvarką išderintų ir tai nebūtų geras sprendimas, nes visi mokiniai per vieną pertrauką netilptų valgymo salėje, neužtektų nei indų, nei įrankių.

„Esame anksčiau turėję valandos pertrauką, bet atsisakėme, nes pusė mokinių yra važinėjantys, tad nėra reikalo ugdymo proceso ištempti visa valanda ilgiau, – prisiminė Šakių „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė Ligita Kajackienė. – Be to, trečiokai ir ketvirtokai ir taip turi langų.“

Kaip pradinukės mama, socialinė pedagogė neslėpė, jog nenorėtų valandos trukmės pietų pertraukos ir ilgesnės dienos, nes po pamokų vaikai dar lanko meno mokyklą ir būrelius, tad viskas labai susivėlintų. Jos nuomone, mokinių maitinimo sureikšminimas mokyklose stipriai perdėtas, nes mokykla pirmiausiai atsakinga už vaikų išmokymą.

Moksleivių tarybos pirmininkas Simonas Buteikis, besimokantis Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, konstatavo faktą, kad jei atsirastų tokia ilga pertrauka, reikėtų perdaryti mokinių pavėžėjimo grafikus ir tai turėtų neigiamą įtaką mokykliniams renginiams bei visai popamokinei veiklai, nes susivėlintų grįžimas namo. Jam pritarė ir laikinai Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokinių prezidento pareigas einantis Šarūnas Vaičiūnas, teigiantis, jog dauguma mokinių teiktų pirmenybę ne vienos valandos trukmės pietų pertraukai, o ankstesniam grįžimui po pamokų namo.

Šakių gimnazistės Inga Martinkevičiūtė ir Silvija Bartkutė patvirtino, kad per pertraukas visi mokiniai suspėja pavalgyti pietus ir dar lieka laiko pramogoms. I. Martinkevičiūtės teigimu, nereikėtų iš mokyklos daryti darbovietės su valandos trukmės pietų pertrauka. Daugelį mokinių, ko gero, tai net supykdytų, nes tada reikėtų daryti ir būrelių bei kitos popamokinės veiklos laiko pakeitimus. S. Bartkutė patikino, kad mokiniai nesiskundžia, jog nespėja pavalgyti trumpesnės nei valanda pertraukos metu, tad burbulo iš to pūsti nereikėtų, nes laikas, praleidžiamas mokykloje, ir taip yra labai ilgas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3