Norintys į mokyklas grįžti pradinukai galės mokytis klasėse

venckunas 2
Pasak Šakių „Varpo“ mokyklos vadovo Mindaugo Venckūno, nors mokyklos bendruomenės nuomonė dėl pradinukų grįžimo į mokyklas išsiskyrė, planuojama, kad kol kas mokykla duris atvertų trims pradinukų klasėms. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Dar kovo 5 d. savivaldybės buvo pakviestos jungtis prie saugaus grįžimo į kontaktinį ugdymą modelio. Iškart buvo vykdomos rajono mokyklų bendruomenių apklausos, po kurių paaiškėjo, kad prie kontaktinio mokymo norėtų sugrįžti septynios mokyklos, nors toli gražu ne visos pradinukų klasės. Tiesa, mokyklų bendruomenių nuomonės išsiskyrė, kliūtis – siūlymas testuotis.

Vyriausybės nutarimu 25-iose savivaldybėse jų pasirinktose ugdymo įstaigose pradinukai galės būti mokomi mišriu būdu. Kaip informavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, atnaujinti pradinukų ugdymą gyvai pageidauja Kidulių pagrindinė mokykla ir Kidulių pagrindinės mokyklos Sudargo Martyno Sederevičiaus pradinio ugdymo skyrius, ,,Varpo“ mokykla, Griškabūdžio gimnazija, Lekėčių mokykla-daugiafunkcis centras, Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras, Gelgaudiškio pagrindinė mokykla, Kriūkų mokykla-daugiafunkcis centras.

„Kol kas neturim sprendimo, ar tų mokyklų, kurios išreiškė norą sugrįžti į kontaktinį ugdymą, visiems pradinukams leis sugrįžti, ar tik nurodytų klasių mokiniams. „Varpo“, Kriūkų mokyklose norą pareiškė po tris klases, Lekėčiuose – pirmokai ir ketvirtokai, Kiduliuose – trečiokai, Plokščiuose – pirmokai, Griškabūdyje – ketvirtokai, Gelgaudiškyje – pirmokai, nors trečiokai galėtų eiti, ten 61 proc. tėvų pareiškė norą“, – vardijo D. Aštrauskas, akcentuodamas, kad šių mokyklų mokiniai sugrįš į mokyklų suolus, jeigu jų koronaviruso testai bus neigiami.

Šią savaitę septynių rajono mokyklų, pareiškusių norą grįžti į kontaktinį ugdymą, bendruomenės galės pradėti registruotis testams atlikti. Geriausiu atveju pradinukai į mokyklas grįžtų nuo kovo 22 d.

Kovo 9 d. sukviestame rajono švietimo ugdymo įstaigų pasitarime direktoriai pristatė mokyklų bendruomenių apklausos duomenis. Jau tuomet Kudirkos Naumiesčio gimnazijos direktorius Romas Eikevičius neslėpė apmaudo, kad norinčių sugrįžti vos po 2–3 mokinius, todėl projekte greičiausiai nedalyvaus.

„Nesitikėjau, kad sulauksime tokių rezultatų. Visu šimtu procentų pirmokai nesutinka, gal du, trys norėtų grįžti antrokai bei ketvirtokai, o iš 20-ties trečiokų norėtų sugrįžti septyni. Vienintelis tėvų motyvas, ko jie bijo, – nenori, kad vaikai būtų testuojami. Jie grįžti į mokyklą norėtų normaliomis sąlygomis“, – kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė pridurdama, kad Sintautai taip pat nedalyvaus projekte.

Šiek tiek geresnė situacija dėl norinčių grįžti pradinukų buvo Griškabūdžio gimnazijoje, jos vadovas Arūnas Šalnaitis tvirtino, kad kol kas neįsivaizduoja, kaip reiks ugdyti tuos mokinius, kurie liks mokytis namuose.

„Varpo“ mokyklos vadovas Mindaugas Venckūnas pasakojo, kad „Varpe“ yra 394 pradinukai, iš jų sutinka grįžti 181. Apklausus pradinukų mokytojus paaiškėjo, kad iš 21 (su dviem skyriais) mokytojo sutiktų grįžti penki, trys neapsisprendžia.

„Kokios tėvų nesutikimo priežastys? Tie, kurie matė reklaminį filmuką per LRT, sako – nelabai mus įtikino, kad kaupinis testavimas yra maloni procedūra, kiti tėveliai nori sulaukti mokytojų vakcinacijos pabaigos, trečius baugina šoktelėję rajone Covid-19 atvejai ir kita“, – pasakojo M. Venckūnas ir pabrėžė, kad jis, kaip vadovas, tikrai nereiškia negatyvaus požiūrio sugrįžimo į mokyklas klausimu.

„Man tai irgi vieno pavyzdžio Vilniuje mažoka, kas gi bus, jei paplis virusas, jau tokį pavyzdį turėjome“, – sakė M. Venckūnas.

Į tokį direktoriaus pasisakymą sureagavo ir administracijos direktorius Dainius Grincevičius, kad kovidas – ne venerinė liga, kodėl bijo...

Išgirdęs, kad tik penki mokytojai nori sugrįžti prie kontaktinio ugdymo, rajono vicemeras neslėpė pasipiktino, teiraudamasis, „kas yra tuomet su mokytojais“. Anot jo, mokytojai net neturi teisės nenorėt.

Tokią diskusiją išgirdęs Griškabūdžio gimnazijos vadovas A. Šalnaitis rėžė, kad „tai yra tik laiko gaišimas ir žaidimas demokratija“.

„Mes turime apsispręsti aiškiai, kaip Vilniaus mokykla – kokia ta riba turi būti sugrįžtančių. Jei 50 +1, vadinasi, grįžtam į kontaktą ir nesiginčijam. Juk pedagogai yra paskiepyti, ko jie bijo“, – svarstė A. Šalnaitis.

Kiti ugdymo įstaigų direktoriai taip pat apžvelgė apklausų duomenis, daugelis pastebėjo, kad jei reikės šeimos nariams važiuoti testuotis į Covid-19 punktą Šakiuose, o ne mokykloje, kaip buvo žadėta, norinčių sugrįžti gali sumažėti.

Plokščių mokyklos-daugiafunkcio centro laikinoji vadovė Nijolė Anankaitė pastebėjo, kad prieš atliekant tėvų apklausą reikėjo daugiau informacijos apie galimybę sugrįžti į klases, anot jos, tėvai tvirtino, kad nenori dalyvauti valdžios cirke.

Prasidėjo trečia savaitė, kai pradinukus kontaktiniu būdu klasėse moko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Su Šakių švietimo ugdymo įstaigų direktoriais patirtimi pasidalino šios mokyklos tėvų atstovas Arūnas Penkaitis, į progimnaziją vedantis savo pirmokę dukrą.

„Buvo sėkmių ir nesėkmių, bet mokykla artėja prie šimto procentų vaikų grįžimo – iš 34 klasių tik viena negrįžo. Pas mus situacija buvo panaši kaip ir pas jus, kuomet buvo daug nežinomybės, kilo klausimų mokyklos bendruomenei. Labai svarbu yra, kad mokyklos direktorius turėtų mokytojų pritarimą sugrįžti, reikėjo susirinkti kone 700 tėvų kontaktus ir su kiekvienu sukomunikuoti ir paskleisti tą žinią apie galimybę atverti duris pradinukams. Svarbu tikėjimas ir neabejojimas rezultatu“, – pasakojo svečias bei pasidalino su rajono mokyklų vadovais filmuku apie savo šeimos testavimą kaupinio testavimo metodu.

Direktoriai klausė svečio, kas ir kaip organizavo šeimos narių tyrimus, nuvažiavimą į punktą ar atvykimą iki mokyklos. Pasak A. Penkaičio, jei žmonės neturėjo savo transporto nuvažiuoti, tai jau bent Vilniuje transportą parūpino savivaldybė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.