Antradienį rajono žemės ūkio bendrovės prie Žemės ūkio ministerijos atsivežė apie tris tonas pieno ir dalino vilniečiams, šie tikino palaikantys ūkininkus. J. Elinsko/ELTA nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Vasario 21 d. ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) surengė protesto akciją ir dalino pieną. Taip ir toliau reiškiamas nepasitenkinimas dėl rekordiškai nukritusių pieno supirkimo kainų bei siekiama derybų su perdirbėjais ir prekybininkais. Mūsų rajono žemės ūkio bendrovės prie ministerijos atsivežė apie tris tonas pieno.
Antradienį Užgavėnių įkvėpti didesnių pieno supirkimo kainų reikalaujantys ūkininkai sukėlė tikrą šurmulį po Žemės ūkio ministerijos langais. Persirengę šventės personažais Kanapiniu ir Lašininiu jie įkūnijo pieno perdirbėją bei skurstantį ūkininką, inscenizavo jų kivirčą.
Prie vietos, kurioje buvo dalinamas pienas, buvo galima matyti plakatus „Žemės ūkis esam mes visi!“, „Nemokamo pieno (ne)būna“. Protesto dalyviai tvirtino, kad labiausiai juos nuskriaudę perdirbėjai ir supirkėjai, tad jie nori sąžiningų derybų.
O šios ir buvo numatytos vasario 21 d. Prieš dvi savaites per protestus prie prekybos tinklų būstinių ir pieno perdirbimo įmonių ūkininkai būtent šią dieną ir kvietė derybų, tačiau ministerija jas atidėjo į vasario 24 d., mat ministras Kęstutis Navickas šiuo metu lankosi Saudo Arabijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur kartu su maisto pramonininkais ieško rinkų lietuviškai produkcijai.
„Labai norėčiau, kad jis būtų su mumis ir dirbtų mūsų naudai, o ne tvarkytų kitus reikalus, kurie nėra esminiai“, – kritikos strėlės ministrui skriejo iš ūkininkų lūpų.
Iš mūsų rajono atvykę žemės ūkio bendrovių darbuotojai prie ministerijos atsivežė apie tris tonas pieno. Vien Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė atsivežė per toną pieno. Vilniečiai, atvykę iš atokiausių sostinės mikrorajonų net su kibirais, į eilę rikiuotis pradėjo likus dar dviem valandoms iki dalybų. Žmonės tikino palaikantys ūkininkus.
Pakalbintas pieną dalinusios Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atviravo, kad jam, kaip vadovui, tokia pieno sektoriaus krizė ne pirma ir greičiausiai ne paskutinė.
„Jei tos krizės būtų objektyvios, su aiškiom priežastim... Bet jos atsiranda dėl tam tikrų institucijų neveiklumo. Mes šiandien bendraujam ir su Europos žemdirbiais. Bet pas mus Lietuvoje yra kitaip nei kitose šalyse. Šiandien pagamintas pieno kilogramas nebeatperka savikainos“, – svarstė bendrovės vadovas.
Anot jo, tiek Žemės ūkio, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms ar kitoms žinyboms turėtų rūpėti ilgalaikės programos, ekonominės įžvalgos – kur tas žemdirbys turėtų eiti.
„Bet jos agituoja, duoda paskolas, paramas. Žmonės rašo verslo projektus, juos tvirtina mūsų žymiosios institucijos – finansuoja, užneria kilpą ant kaklo ir po to likusių darbų neatlieka“, – sakė P. Puskunigis.
Jis pasidžiaugė, kad šalies jaunieji ūkininkai kreipiasi į žemės ūkio bendroves, turinčias pienininkystėje patirtį, kartu solidarizavosi ir vyko į protesto akciją prie Žemės ūkio ministerijos.
„Šiandien kol kas mūsų ūkyje nematau kažkokių pokyčių ar didelių stresų. Kolektyvas dirba sklandžiai. Aišku, esame sunerimę dėl tokios situacijos pieno ūkyje. Jei ilgai taip laikysis, poreikis galbūt bus ir mums mažintis. Bet kol kas tokių grėsmių aš nematau“, – kalbėjo P. Puskunigis.
Akcijoje Vilniuje dalyvavo ir apie toną pieno atsivežė Voniškių žemė ūkio bendrovė, kuri laiko apie 640 melžiamų karvių. Pakalbintas buvęs ilgametis bendrovės vadovas Henrikas Braškys tokią susiklosčiusią situaciją pieno sektoriuje vadina kritine.
„Jeigu mūsų pienas yra pigesnis už vandenį, tai jau tragedija... – sakė H. Braškys. – Kas gali paneigti, kad susitarimas nevyksta tarp prekybininkų ir perdirbėjų. Mes nematėm kitos išeities, kai reikėjo peštis ir derėtis dėl pieno supirkimo kainos, tapom žemės ūkio kooperatyvo „Pienas.lt“ nariu.“
Anot H. Braškio, išlaidos pieno gamybai smarkiai išaugo, kadangi smarkiai brango trąšos, taip pat pašarai gyvuliams, ypač rapsų išspaudos.
„Manau, sureguliuoti pieno krizę yra dvi galimybės: lėšų ją suvaldyti turėtų būti skirta iš valstybės biudžeto, antras kelias – reikia numušti ragus tiems, kas pasiima didžiausią dalį nuo galutinio pieno produkto, nes ūkininkai už pieną gauna centus, – kalbėjo H. Braškys. – Iš ministro girdime, kad supranta, kokia yra situacija su pienininkyste, bet realių žingsnių mes kol kas nematom. Jau tas pieno sektorius tiek yra nustekentas: šalyje iš laikomų pusės milijono melžiamų karvių liko apie 200 tūkstančių. Sumažėjimas labai didelis.“
Kaip kalbėjo antradienį Vilniuje vykusio protesto vienas iš organizatorių, Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, į derybas, vyksiančias vasario 24 d., turėtų įsijungti ir premjerė, nes ŽŪM nėra pajėgi sureguliuoti pieno krizės. Į Vilnių palaikyti derybininkų šiandien išvyko ir būrys rajono ūkininkų.