Biodujų jėgainės atsiradimui gyventojai kol kas neprieštarauja

kiselys a
Biojėgainės statybą Paluobiuose numatęs vystyti AB „Reneron“ vadovas Andrius Kiselys tikino, kad gamykla padeda spręsti ir dar vieną vietos gyventojams itin aktualią problemą – mažina nemalonius kvapus, kurie paprastai yra didelių gyvulininkystės kompleksų palydovas. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Paluobių kaimo gyventojai, išgirdę, kad jų pašonėje rengiamasi statyti biodujų jėgainę, panoro apie tai išgirsti daugiau, dėl būsimos naujos jėgainės geranoriškai su gyventojais pasikalbėti sutiko projekto vystytojai.

Su gyventojais susitikęs AB „Reneron“ vadovas Andrius Kiselys akcentavo, kad susitikimas labiau neoficialus, jie nori pristatyti pačios biodujų jėgainės projektinius pasiūlymus ir išgirsti iš bendruomenės pageidavimus bei pasiūlymus, netgi baimes, o jau vėliau bus dar ne vienas susitikimas – biodujų jėgainės statybos projekto viešinamas (jį įgyvendins dukterinė „Reneron“ įmonė ŽŪB „Idar“), poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos pristatymas ir kita. Apžvelgdamas būsimos jėgainės pagrindinius rodiklius verslininkas paminėjo, kad biodujų gamybos ir sandėliavimo paskirties pastatas apims daugiau nei keturis hektarus ploto, biodujų gamybai bus naudojamas skystas ir tirštas gyvulių mėšlas, transportuojamas iš UAB „Noragra“ bei kitų gyvulininkystės ūkių, o ateityje planuojama naudoti ir augalinės kilmės žaliavą.

„Iš „Noragros“ skystą mėšlą transportuosime vamzdynu, o iš kitų ūkių maždaug 20–30 km spinduliu nuo šitos vietovės – autocisternomis. Iš ūkių paėmę šviežią mėšlą, jį perdirbsime į du produktus: biometaną ir organinę trąšą, kurią grąžinsime tiek į „Noragra“, tiek į kitų ūkių infrastruktūrą. Kas pasikeis, apie ką noriu informuoti, kad planuojamas autotransporto srautas bus 25–30 automobiliai per dieną“, – pasakojo A. Kiselys pridurdamas, kad mėšlas per patį miestelį nebus transportuojamas, o pagrindiniu asfalto keliu nuo Griškabūdžio ir žvyrkeliais.

Pasak projekto vystytojo, per metus numatoma perdirbti iki 335 tūkst. tonų mėšlo, iki 20 tūkst. augalinės kilmės žaliavos bei pagaminti 6,57 mln. kubų biometano bei 317 tūkst. tonų perdirbto substrato – bekvapės trąšos. Pasak A. Kiselio, žemdirbiai savo laukus jau tręš nebe šviežiu mėšlu, o organinėmis bekvapėmis trąšomis.

Nors kaimo gyventojai replikavo, kad jie jau pripratę prie nemalonaus bendrovės „Noragra“ gyvulių fermos skleidžiamo kvapo, svečias akcentavo, kad biodujų jėgainės vietoje tiek proceso metu, tiek mėšlo transportavimo metu jokių kvapų gyventojai nepajaus.

Gyventojams rūpėjo ir saugumo klausimas, juolab kad metų pradžioje Pasvalio rajone sprogo dujotiekis, ir skleidžiamo triukšmo lygis, tačiau A. Kiselys akcentavo, kad jam nėra žinoma, kad biodujų jėgainė būtų kažkur sprogusi, užtikrino, kad nebus ir jokio žemo dažnio triukšmo.

„O kokia iš tos gamyklos bendruomenei nauda? Galbūt pagerinsite infrastruktūrą, gamykloje pagamintos dujos pasieks ir miestelį, bus sukurta darbo vietų?“ – tiesiai šviesiai teiravosi vienas šio krašto gyventojas.

Į tokį klausimą A. Kiselys atsakė taip pat konkrečiai, kad jie yra ne labdaros, bet verslo organizacija ir iš šios investicijos tikisi uždirbti, tačiau geranoriškų pažadų negailėjo.

„Mes, šioje vietovėje darydami verslą kažkuria prasme tampame tos bendruomenės dalimi, tai ir turim susitarti su bendruomene. Jeigu mes galime kažkuo prisidėti, kad bendruomenei būtų geriau, tam šiandien ir susitinkam. Mūsų tikslas, kad jėgainėje dirbtų kuo daugiau vietinių žmonių, be abejo, darbuotojai turės turėti tam tikrų kompetencijų, – kalbėjo A. Kiselys. – Tiesa, negaliu pažadėti, kad mes išasfaltuosim visus kelius, bet tais keliais, kuriais mes važinėsim, rūpinsimės. Turėdami techniką, žiemą galime pravalyti kelius.“

Būsimos jėgainės statytojai gana išsamiai pristatė planuojamų statinių vietą, kokiu principu bus gyvulių mėšlas apdorojamas ir gauta produkcija išgabenama.

„Jei gaminsime biometaną dujinės būsenos, tai tieksime į už dešimt kilometrų esančią trasą, o jei skystą biometaną, išgabensime autocisternomis. Kasmet sutaupomo CO2 kiekis: 44,4 tūkst. t, tokį patį CO2 per metus „sutvarko“ 220 ha miško“, – pridūrė A. Kiselys atskleisdamas, kad biodujas žada importuoti į užsienio šalis.

Kaip kalbėjo būsimos biodujų jėgainės statytojai, jei sklandžiai klostys visi procedūriniai dalykai, realūs gamyklos statybos darbai galėtų prasidėti jau rudenį.

Atrodo, kad Paluobių krašto žmones nuteikę pozityviai, kad bus statoma nauja gamykla, gyventojams „svarbu, kad nebūtų smarvės, o jei dar verslininkai prie Žolinės šventės organizavimo prisidės, tai tik sėkmės“.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Antra olimpiada be Lietuvos krepšinio rinktinės. Kaip vertinate?

klausimelis 07 12Edmundas iš Šakių:

Visi lietuviai krepšinį žiūri, tai ir aš stebėjau, bet įspūdžiai labai blogi, nuotaikos liūdnos. Neįsivaizduoju, kodėl yra taip, kaip yra, bet kaltinti žaidėjų neskubu. Anksčiau parsiveždavo medalius, dabar be nieko liekame – pagal mane paruošime spragos atsiranda. Kaip bebūtų, nors Lietuva ir nepateko, Olimpines žaidynes vis tiek žiūrėsiu. 

klausimelis 07 12 2

Nerijus iš Gelgaudiškio:

Olimpinio atrankos turnyro nežiūrėjau, neturėjau laiko, bet šiaip situacija seku. Liūdna, kad negavo kelialapio į Olimpines žaidynes. Jau antrąjį kartą nepatenkame, sunku vertinti, kas čia atsitiko, kokios to priežastys. Pats kadaise žaidžiau, bet mėgėjiškai, mokyklos laikais. Nors dabar ir nebežaidžiu, bet krepšinis man vis tiek yra numeris vienas – ne be reikalo vadinamas antra religija.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.