Šakių r. savivaldybė užsimojo būti viena pažangiausių – už daugiau nei 1 mln. 117 tūkst. eurų diegs išmaniąją drenažo tinklų inventorizavimo, stebėsenos ir valdymo sistemą. Nors aiškinantis projekto subtilybes komitetų posėdžiuose kilo nemažai neaiškumų ir klausimų, taip pat pasigesta platesnio projekto viešinimo ankstesnėje stadijoje, bet sprendimo projektui, kad ir nevieningai, pritarta.
Kaip nurodoma sprendimo projekte ir kaip pabrėžė klausimą pristatinėjęs savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis, rajone esanti drenažo sistema yra pasyvi ir nevaldoma, be to, infrastruktūra nėra inventorizuota, tad dėl to neretai kyla įvairių iššūkių.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti neseniai įvykusį incidentą Zyplių dvaro teritorijoje, kai rangovas, rengiantis patalpas, pamatė, kad iš drenažo sistemos vanduo bėga į vidų. Tai, nesant inventorizacijos, tris dienas vaikščiojome, ieškojome tų visų galų, badėm, pasisamdėm dvi mašinas praplovimams, bet niekaip gedimo neradome. Tik pasitelkę robotuką, nuskenavę, radome tą vietą“, – teigė vedėjas ir pridūrė, kad jeigu jau veiktų sistema, kurią planuojama sukurti projekto metu, minėta problema būtų rasta ir pašalinta per 15 min.
Anot vedėjo, atliekant įvairius kasinėjimo darbus neretai sistemos nutraukiamos, pažeidžiamos, nes nėra aišku, kur tinklai išdėstyti. Be to, kaip aiškino jis, vandens režimo nevaldymas daro poveikį ne tik žemės ūkiui (kyla tiek vandens pertekliaus, tiek trūkumo problemos), bet problema turi ir reikšmingą aplinkosauginį aspektą – reikalingos medžiagos išplaunamos iš žemės.
Todėl projektu ir siekiama sukurti sistemą – nuo esamų tinklų inventorizacijos ir būklės nustatymo iki aktyvaus, automatizuoto vandens lygio reguliavimo realiomis lauko sąlygomis.
Klausimų dėl inovatyvaus produkto sukūrimo, kurio, beje, rinkoje dar nėra, buvo išties nemažai, o skyriaus vedėjas aiškino, kad viso projekto administravimas ir vykdymas guls būtent ant savivaldybės pečių.
„Švietimo komitete buvo suklaidinti žmonės, kad kažkas sėdės iš Vilniaus ir projektuos. Pagrindiniai du projektuotojai sėdi čia – aš, kaip vadovas, ir melioracijos specialistas (posėdžiuose greta vedėjo buvo melioracijos specialistas Rimantas Vaičiūnas – red. past.)“, – teigė M. Remeikis ir atsakydamas į kilusius klausimus pabrėžė, kad sistema apims visą rajono plotą, o ne kurią nors dalį, tai yra apie100 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų.
Visgi ūkininkas, savivaldybės tarybos narys Ramūnas Kaunas pasigedo projekto viešinimo ankstesnėje stadijoje ir teigė, jog tarybos nariai yra pastatyti prieš faktą, nes apie projektą sužinojo tik dabar.
„Matom, kad dabar kažkaip labai skubotai viską reikia padaryti <...> Esame pastatyti prieš faktą, o norėtųsi įsigilinti, ar tikrai tas projektas duos apčiuopiamos naudos. Dabar kyla abejonių, daug neaiškumų“, – teigė R. Kaunas.
Todėl jis teiravosi, kodėl su planais tarybos nariai ar ūkininkai nebuvo supažindinti anksčiau. Juolab, kaip pripažino skyriaus vedėjas M. Remeikis, kad skyriui ši informacija buvo žinoma jau pusmetį.
„Mes tiesiog aprašėme savo problemas, o jei taryba nepritars, atsiimti parašką lengviausia“, – aiškino vedėjas, nors tokie atsakymai kai kuriuos tarybos narius, tarp kurių ir opoziciją, nelabai džiugino. Jie su tokia informacija ir tokio lygio projektais norėtų būti supažindinti anksčiau, o ne paskutinėje stadijoje, kai spaudžiant terminams reikalingas tarybos pritarimas.
Be to, iš pradžių neaiškumų sukėlė ir sprendimo projekte įveltos klaidos. Kaip sutiko M. Remeikis, tiesiog „buvo nukopijuoti ne tie tikslai“, kurie vėliau pataisyti, tačiau esmė, tą nekart pabrėžė vedėjas, – išmani, skaitmenizuota drenažo tinklų inventorizavimo, stebėsenos ir valdymo sistema.
Kaip minėta, bendra projekto vertė kiek didesnė nei 1 mln. 117 tūkst. eurų, iš kurių 85 proc. sudarys europinės lėšos, o 15 proc. turės prisidėti pati savivaldybė.
Sprendimui pritarta 17 balsavus už ir aštuoniems susilaikius (be opozicijos susilaikė ir Rima Rauktienė).
Bronius iš Veršių:
