ESO didina kompensacijas už nuostolius po audros

ESO duomenimis, šiuo metu Šakių rajone nėra gyventojų, kuriems nebūtų atkurtas elektros tiekimas, tačiau pažymima, kad audros paveikti medžiai žalos gali padaryti ir po tam tikro laiko. ESO nuotr.

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) didina kompensacijas gyventojams už tiesioginius nuostolius, patirtus po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros. Maksimalus kompensacijos dydis priklausys nuo elektros tiekimo atkūrimo trukmės. Gyventojams, kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 Eur, per 7–13 parų – iki 440 Eur, o elektros tiekimo atkūrimui trukus 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur nuostolių.

Skelbiama, kad praėjusį penktadienį ESO buvo gavęs daugiau kaip 2,8 tūkst. gyventojų prašymų, kuriuose prašoma atlyginti apie 664 tūkst. Eur nuostolių. Pirmosios kompensacijos gyventojus turėjo pasiekti jau pirmadienį.  

Bendrovė pažymi, kad klientams, kurie prašymus jau yra pateikę, iš naujo kreiptis nereikės, nes naujos kompensacijų ribos bus taikomos visiems prašymams. Jei klientai dar nėra deklaravę visų dėl audros patirtų nuostolių, jie galės pateikti papildomą prašymą ESO savitarnoje. 

„Gyventojams, kurie prašymus dėl tiesioginių nuostolių kompensavimo ESO jau pateikė, proceso kartoti nereikės – jų prašymai bus vertinami pagal atnaujintas, didesnes kompensacijų ribas. Jei po prašymo pateikimo paaiškėjo ar buvo nustatyta papildomų dėl audros patirtų nuostolių, dėl jų atlyginimo bus galima pateikti atskirą prašymą“, – pranešime spaudai sako ESO vadovas Renaldas Radvila.

Pagal atnaujintą tvarką gyventojams, kuriems po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, už tiesioginius nuostolius gali būti kompensuojama: elektros tiekimo atkūrimui trukus nuo 3 iki 6 parų – iki 220 Eur; nuo 7 iki 13 parų – iki 440 Eur; 14 ir daugiau parų – iki 660 Eur.

Ši kompensacija skiriama už tiesioginius nuostolius, patirtus užsitęsus elektros tiekimo atkūrimui, pavyzdžiui, už sugedusį maistą, generatoriaus įsigijimo ar nuomos, kuro ir būtinas apgyvendinimo išlaidas.

Kompensacija už tiesioginius nuostolius bus mokama atskirai nuo kompensacijos už nustatyto elektros tiekimo atkūrimo termino viršijimą. Pastarąją išmoką gaus visi ESO klientai – tiek privatūs, tiek verslo – kuriems elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas. Ji bus apskaičiuojama automatiškai, todėl dėl jos kreiptis nereikia. Abi išmokos skaičiuojamos ir mokamos atskirai, viena išmoka nemažins kitos.

Gyventojai, kuriems po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas buvo atkurtas vėliau nei per 72 valandas, prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo jau gali teikti nuo rugsėjo 1 d. (už sugedusį maistą – iki 60 Eur; už apgyvendinimo išlaidas, kai dėl elektros tiekimo sutrikimo buvo būtina laikinai apsistoti kitur – iki 60 Eur per parą; už generatoriaus nuomos išlaidas – iki 40 Eur per parą; už generatoriaus įsigijimo išlaidas – iki 220 Eur; už kuro generatoriui išlaidas – iki 90 Eur per parą).

Prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo galima pateikti per ESO savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu, o neturintiems prieigos prie elektroninių kanalų – ir klientų aptarnavimo telefonu.

ESO duomenimis, Šakių rajone elektros tiekimas atstatytas visiems vartotojams, trečiadienį dar buvo vykdomi darbai atstatant elektros energiją Gražiškių koplytėlėje, kur šį sekmadienį suplanuoti atlaidai. ESO skelbia, kad situaciją stebi nuolat ir yra pasirengęs operatyviai reaguoti, jei tinkle būtų užfiksuoti nauji sutrikimai. Audros paveikti medžiai gali padaryti žalos ir po tam tikro laiko, jei lūžtų šakos ar virstų pats medis – nutrauktų ar kitaip pažeistų linijas. 

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3