Giedrė PLEČKAITYTĖ

Lig šiol Šakiuose veikianti radijo imtuvų ir televizorių taisykla kadaise respublikoje garsėjo puikiais darbo rezultatais, darniu kolektyvu. Vadinamajame naujojo buitinio pastate įsikūrusioje taisykloje, pasižyminčioje savitai žaviu senoviniu interjeru, toliau tyliai ir ramiai įvairių buitinių priemonių taisymo paslaugas teikia jau tik du specialistai – tai Jonas Miliušis ir Vytautas Kreivaitis. Pastarojo teigimu, reikia džiaugtis, kad turi darbą ir sėkmingai laukti pensijos.  

Nuotr. Ilgametis elektromechanikas V. Kreivaitis sako, kad šis darbas jam yra mielas, todėl jis jį dirba jau 39-erius metus.

Liko tik dviese

„Visi išsilakstė. Likome dviese. Aš esu seniausias darbuotojas“,- linksmai nusiteikęs pokalbį pradėjo ilgametis elektromechanikas Vytautas Kreivaitis, šį darbą dirbantis jau 39 metus. Televizoriais ir kita buitine technika, tikra ta žodžio prasme, nukrautoje taisykloje kalbintas savo profesijos asas Vytautas, pasakodamas apie šio verslo specifiką palygino dviejų Lietuvos istorinių laikmečių patirtį. Prisiminimais grįžęs į 1973-uosius ir ankstesnius metus šakietis pasakojo, kad tuomet Šakiuose veikusi taisykla respublikoje nuolat užimdavo pirmąsias vietas. „Buvo kokybės vertinimo sistema. Buvo vertinama ir prietaisų remontas, ir bendra darbovietės tvarka, bendravimas su klientais“,- prisiminimais dalijosi buvęs taisyklos vadovas V. Kreivaitis. Pasak jo, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dabartines taisyklos patalpas privatizavo septyni tuo metu dirbę darbuotojai, tačiau išliko tik dviese. „Tai žinote, kas neištvėrė, kas geriau rado. Darbuotojai palaipsniui nubyrėjo. Nuo senų laikų dirbu šį darbą ir, ko gero, čia sulauksiu pensijos“,- teigė V. Kreivaitis.

 
Ateityje taisyklų tiesiog nereikės

Ne vieną dešimtmetį elektromechaniku dirbantis šakietis patikino, jog šiame darbe užsisėdėti tiesiog neįmanoma, mat kiekviena diena pateikia naujovių. „Kiekvienais metais viskas įdomėja. Ir, tiesą pasakius, viskas prastėja. Technikos kokybė labai blogėja. Dabar gaminami vienkartiniai dalykai“,- teigė pašnekovas. Kadaise taisyklos darbuotojai negailėjo kritikos rusiškai technikai, tačiau šiandien tenka atsiimti žodžius. Beje, pasaulinę rinką užėmusi kinų produkcija nemažai prisideda prie elektromechanikų darbo apimčių mažėjimo. „Dabar gaminami vienkartiniai, pigūs daiktai, kurių dažnai tiesiog neapsimoka taisyti. Galima drąsiai teigti, kad pigi kinų technika daro įtaką mūsų darbų mažėjimui“,- kalbėjo V. Kreivaitis. Pavyzdžiui, neseniai rinkoje pasirodę naujos kartos skystųjų kristalų televizoriai gaminami penkeriems metams. „Atidirbo ir išmeta. Po penkerių metų šiuolaikinis televizorius bus visiška seniena“, - teigė pašnekovas. Anot jo, nebus keista, kad ateityje iš viso nereikės buitinių prietaisų taisytojų pagalbos. „Lietuvoje yra televizoriais prekiaujančios firmos, kurios ir atlieka techninę priežiūrą. Ko gero bus prieita prie to, kad iš viso nereikės taisyklų. Kur kas mažiau atneša taisyti radijo imtuvų, nes jie jau iš mados išėjo“, – tvirtino V. Kreivaitis.  

Nuo spalio mėnesio, Lietuvoje pradėjus transliuoti skaitmeninę televiziją, specialistas pataria neskubėti išmesti teleskopinius televizorius. „Žmonės nesupranta, kad senesnis televizorius dar gali ilgai tarnauti. Jį pigiau ir pataisysi, kadangi dar yra dalių. Nesuprasdami žmonės meta gerus daiktus. Jeigu turėsi gerą teleskopinį televizorių, jis bus geriau nei kristalinis“,- sakė šakietis.

Šiuo metu rajono gyventojai vis dažniau atneša taisyti senovinių prietaisų. Antram gyvenimui prikleti specialistui patikėjo trisdešimties metų senumo radiją „Elegija“. „Ypač patefonus žmonės pradėjo nešti. Matyt, atranda senovines plokšteles, o aparatų, kuriais eitų groti, nėra“,- kalbėjo V. Kreivaitis.

Per ne vienerius darbinės veiklos metus senojoje televizorių ir radijo imtuvų taisykloje dirbantiems vyrams darbo pakanka ir be reklamos. Šakiečiai puikiai žino, kur, esant reikalui, reikia kreiptis. Uždarbis irgi priklauso nuo to, kiek kiekvienas sugeba pataisyti. „Dalį jo atiduodi valstybei, kitą pasilieki sau. Reiškia, kiek aš sugebu pataisyti, kiek turiu klientų, tiek ir uždirbu“,- teigė V. Kreivaitis. Ar žmonės nedejuoja, kad brangu? „Dažnai vyksta derybos dėl kainos. Jeigu matai, kad žmogelis atrodo sunkiai verčiasi, tai, kiek įmanoma, atsižvelgi ir nuleidi kainą. Be problemų pasiderėti visur galima. Tik žinoma proto ribose“, - teigė pašnekovas.

Vasara - atostogų metas. Tad ar pavyksta pabėgti nuo darbų vasarą? Kaip tikino V. Kreivaitis, jie dirba pagal verslo liudijimą, todėl yra laisvi paukščiai - kada nori, tada atostogauja. Ir apskritai V. Kreivaičiui šis darbas yra lyg šventė. „Jeigu būtų nemalonus darbas, būčiau tiek neišdirbęs. Smagu dirbti, nes kiekvieną dieną vis ką nors naujo išmoksti“,- sakė pašnekovas.