Mintis, kad V. Kudirkos klėtelę iš Paežerių reikėtų pergabenti į Kudirkos Naumiestį, nei Šakių, nei Vilkaviškio rajone didelio pritarimo nesulaukė. Tačiau idėjos autorė, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė laiko tai savo garbės reikalu.

 

 

Nors ši Paežerių sodyba nėra tikroji V. Kudirkos gimtinė (ji kitoje Paežerių kaimo vietoje), tačiau šią vietą ir ypač klėtelę jis labai brangino.

 „Nežinau, kaip bus su klėtelės perkėlimu iš tikrųjų, tačiau Vilkaviškio savivaldybė visai neplanuoja, kad ji kur nors išvažiuos. Priešingai, jie kaip tik iki 2018 m. ten yra numatę įrengti ekspozicijas, sutvarkyti tvoreles ir visą Paežerių sodybą“,- kalbėjo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė.

Tačiau pasirodo, kad šie B. Kulnytės planai yra jokia naujiena – ji norėjo, kad klėtelė į Kudirkos Naumiestį būtų atgabenta jau prieš Prezidentės atvykimą. Jai yra numatyta ir vieta - sodelis už Vinco Kudirkos muziejaus.

Plokščių daugiafunkcinio centro direktorė Nijolė Bitinienė, išgirdusi tokius planus, buvo atvira. „Tai tegul veža tiesiai į Vilnių, prie Vinco Kudirkos paminklo,- pasiūlė ji. – Aš esu žmogus, kuris su šia sritimi tik truputėlį turiu ryšį, tačiau man jau pradeda skaudėti, nes ta klėtelė turi būti ten, kur jinai yra.“

Tokios nuomonės tvirtai laikosi ir dauguma kitų kultūros darbuotojų. Anot Vilkaviškio krašto muziejaus direktoriaus Antano Žilinsko, be abejo, idealiu atveju klėtelė turėtų stovėti Paežeriuose, nes daiktui visada tinkamiausia natūrali aplinka. Tačiau panašu, kad šis eksponatas labai sugundė Lietuvos nacionalinį muziejų.

Vinco Kudirkos klėtelė šiuo metu yra gan apverktinos būklės ir jokiu būdu netinkama eksponatams saugoti. Pasirodo, šiandien būtų viskas kitaip, jei ji nebūtų privati nuosavybė: kartu su klėtele sklypas priklauso privatiems asmenims. „Klėtelę naudojame pagal panaudos sutartį, tačiau nuolat iškyla problemų: lėšų klėtelės sutvarkymui savininkė neturi, o savivaldybė investuoti į privačią nuosavybę negali“,- kalbėjo A. Žilinskas.

Bet kuriuo atveju, klėtelės perkėlimas į Šakių rajoną nepadėtų išspręsti pagrindinių su ja susijusių problemų, mat norint klėtelę perkelti, pirmiausiai ją savininkai turi parduoti valstybei. Tačiau jei savininkai ją sutiktų parduoti – problemos neliktų ir klėtelę paliekant Paežeriuose, nes taptų paprasčiau į ją investuoti dideles sumas, europines lėšas.

Tiesa, klėtelės savininkė – Marijampolėje gyvenanti Elvyra Taujinskienė prieš porą metų pakeitė klėtelės stogą, tačiau to toli gražu negana, kad šis kultūrinis paveldas būtų išsaugotas ir tinkamai eksploatuojamas. „Reikėjo pervedžioti elektrą, tai mums šiaip ne taip iš Vyriausybės pavyko gauti 4000 litų. Tačiau elektros stulpas stovi už 10 metrų nuo klėtelės ir vedant elektrą reikia kiemo savininkų sutikimo, o viena iš seserų jo neduoda. Dabar dėl to vyksta teismas“,- pasakojo A. Žilinskas.

Bet džiugu, kad abi savininkės sutinka, jog čia lankytųsi turistai, būtų organizuojamos šventės. Tiesa, vertingiausi eksponatai – tarp jų ir V. Kudirkos smuikas, yra perkelti į Vilkaviškio krašto muziejaus saugyklas.

Nacionalinio muziejaus direktorė teigia, kad planai perkelti klėtelę prie Dr. Vinco Kudirkos muziejaus yra tiek realūs, kiek reali galimybė ją nusipirkti valstybei. Paskui, be abejo, reikėtų valstybės sutikimo klėtelę perkelti. „Mes greta muziejaus prižiūrime gražią pievelę, joje, ant akmenų ir pastatytume klėtelę. Aš noriu, kad Kudirkos Naumiestyje atsirastų pilnai sutvarkytas Vinco Kudirkos memorialas“,- teigė B. Kulnytė.

Ji nemano, kad klėtelė turi kokią nors vertę Paežeriuose. „Klėtelės dvasia ten buvo mokytojas Stasys Ankevičius. Dabar, kai jo nebeliko, nebeliko ir atraktyvumo. Įdomesnė klėtelė būtų prie muziejaus, tokia yra mano nuomonė“,- kalbėjo B. Kulnytė. Ji nenori girdėti apie Šakių ir Vilkaviškio kultūros darbuotojų nepritarimą ir teigia, kad, kai klėtelė čia atsiras, pamažu visi pripras. „Reikia tik laiko ir viską daryti ramiai, nes kitaip prasideda ginčai, tuomet sunku įgyvendinti net ir geriausias idėjas“,- sakė B. Kulnytė.

Išgirdusi apie tokius planus klėtelės savininkė E. Taujinskienė teigė, jog tai įdomi mintis, tačiau ji niekada nesutiks, kad klėtelė būtų išvežta. „Galiu remdamasi archyvine medžiaga pasakyti, kad visas sodybos užstatymas yra autentiškas, darytas dar paties Vinco Kudirkos tėvo, sodyboje yra išlikę ir Kudirkų sodintų medžių, molinių pastatų. Su dalimi sodybos paveldėjau ir nemažai žemės, kurioje pasodinau didelį mišką, iš eglaičių suformavau Gediminaičių stulpus, jie tikrai įdomiai atrodo iš paukščio skrydžio ir turi simbolinę reikšmę“,- pasakojo E. Taujinskienė, kuri turi ir daugiau planų – ketina atkurti sodyboje esančius Kudirkų statytus pastatus.

Kaip pasakojo Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius A. Žilinskas, Paežerių sodyboje nuolat vyksta įvairūs renginiai. Kai liepos 6 – ąją čia giedamas Lietuvos himnas, į Paežerius suvažiuoja žmonės iš visos apskrities. „Šia vieta labai džiaugėsi Punsko lietuviai, gyrę ypatingą sodybos aurą ir išreiškę norą čia dažniau apsilankyti. Potencijos sodyba tikrai turi daug, džiugu, kad organizuojant renginius noriai prisideda ir padeda pačios paveldėtojos“,- kalbėjo A. Žilinskas.

Panašu, kad Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio planai yra nesuderinti: kol Vilkaviškis iki 2018 m. planuoja sodybos atkūrimo ir tvarkymo darbus, keliuko iki jos asfaltavimą, Nacionalinis muziejus nori, kad 2018 metus klėtelė sutiktų jau Šakių rajone ant naujų pamatų. Be abejo, ši klėtelė būtų ypatingas Nacionalinio muziejaus eksponatas ir sustiprintų Kudirkos Naumiesčio ekspoziciją, tačiau Paežerių sodybai tai būtų skaudi netektis.