Be žinomiausių Zyplių, Gelgaudiškio, Kidulių, Ilguvos, Plokščių, Kriūkų dvarų, dar yra ir Kaimelio, Žemosios Panemunės, Šilgalių, Branduoliškių, Daukantiškių dvarai bei Mikytų palivarkas.

Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, kai kurie turi neišnaudoto potencialo, o kai kuriems reikėtų panaikinti paveldosaugos objekto statusą. „Lietuvoje jau suvokiama, kad visų dvarų tikrai nepajėgsime restauruoti, todėl reikia labai gerai peržiūrėti, ką turime ir dar kartą nuspręsti, ar beverta saugoti paveldosaugos objekto statusą, jei to dvaro yra tik liekanos“,- svarstė A. Kasparevičienė.

Kaip šiandien atrodo į kultūros paveldo registrą įtraukti dvarai? Nuvykusi jų apžiūrėti A. Kasparevičienė pamatė, jog iš registro išbraukti reikėtų bent du dvarus – Branduoliškių ir Daukantiškių. Daug abejonių kelia ir Mikytų palivarkas, nors jis išsilaikęs dar sąlyginai neblogai. „Šis dvaras yra privatus, jo savininkas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau nei jis pats, nei asmuo, kuriam pavesta rūpintis dvaru, į mūsų kreipimusis nereaguoja“,- pasakojo Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja.

Išbraukimui iš kultūros paveldo registro turi pritarti Kultūros paveldo departamentas, kuris pats dar kartą patikrins dvarus ir priims galutinį sprendimą, ar jie tikrai neverti saugotino kultūros paminklo statuso.

Šiuo metu savivaldybė labiausiai rūpinasi, kaip „ant kojų“ pastatyti Zyplių, Gelgaudiškio, Kidulių bei Kriūkų dvarus. Kriūkų Sviatošino dvarui Vietos veiklos grupės projekto lėšomis yra uždengtas stogas, įtaisyti stoglangiai, išvalytos šiukšlės. Dvaras šiuo metu yra užkonservuotas ir laukiama naujo Europos Sąjungos finansinio etapo, kuomet europines lėšas bus galima panaudoti pastato restauravimui.

„Šiuo metu nieko nedarome su Žemosios Panemunės ir Kaimelio dvarais, mat jame yra įkurti socialiniai būstai“,- teigė A. Kasparevičienė.

Labai gražioje vietoje, ant kalno su vaizdu į Nemuną stovi ir gražus ir jaukus dvarelis –Kaimelio dvaro palivarkas, įsteigtas XVII a. Tarp jo šeimininkų – ir garsieji Tiškevičiai. Išlikę šeši pastatai: rūmai, du ūkiniai pastatai, špitolė, rūsys, rūkykla. Buvo minčių apie jo privatizavimą, tačiau jos taip ir liko tik mintimis. Tuo tarpu dabar čia gyvenantys socialiai remtini asmenys neretai nusiskundžia, kad gyvenimas dvare tikrai ne poniškas – žiemą šalta, reikia remonto. Džiugiai aplink dvarą laksto tik vaikai – jie džiaugiasi aplink esančia gražia gamta ir paslaptingais dvaro užkaboriais.

Pasak A. Kasparevičienės, jei atsirastų norintis Kaimelio dvare išsipirkti būstą, būtų sunku. „Nežinau, koks būtų savivaldybės sprendimas, tačiau mano pilietinis mąstymas verčia į tai žiūrėti skeptiškai. Daliai dvaro priklausant savivaldybei, daliai privačiam asmeniui, būtų labai sudėtinga spręsti turtinius klausimus. Tokių pavyzdžių mes jau turime ne vieną, todėl geriau, kai pastatas yra vieno savininko rankose, šiuo atveju jis priklauso savivaldybei“,- kalbėjo A. Kasparevičienė.

 

Mažai žinomas yra ir Žemosios Panemunės dvaras (minimas nuo XVI a. pb.), kurio istorija tikrai įdomi ir intriguojanti. Pirmiausiai dėl to, jog jis buvo įkurtas buvusios kryžiuočių pilies vietoje. Dvaras turėjo daugybę pastatų, čia veikė kepykla.

Sunki šiame dvare buvo baudžiava: baudžiauninkai turėjo dirbti keturias dienas per savaitę su arkliais ir dvi be arklių, dar turėjo duoti duokles.

Dvaras turėjo daugybę šeimininkų: tarp jų Izabelė Elžbieta Morštyn, poeto, dailininko marinisto Jono Andriaus Morštyno (1621–1693) duktė, Tiškevičiai, Fergisai, Zanai. Žinoma, kad pas Fergisus nuolat lankydavosi kaimyniniai dvarininkai ir drauge žiūrėdami į Nemuną nerūpestingai leisdavo laiką.

Dvare ne kartą lankėsi ir garbūs svečiai – rašytojai Tomas Manas, Adomas Mickevičius, dvarininko vaikus mokė Jonas Jablonskis, kuris vėliau dvare įdarbino brolį Antaną, tapusį vietinio „Žiburio“ skyriaus sekretoriumi.

 

XIX a. pabaigoje Žemosios Panemunės dvarininkas Abdonas Zanas turėjo du keleivinius laivus, kurių plaukiojimas Nemunu nešė didelius pinigus. Galutinai jie neteko dvaro, kai Zanus, gana demokratiškus dvarininkus, išgąsdino skulptoriaus Vinco Grybo iniciatyva suburta bolševikinė savivalda, turėjusi net savo miliciją, sudarytą iš vietinio jaunimo.

Po Zanų neišparceliuotą dvaro centrą nusipirko žurnalistas Valentinas Gustainis, rūmai ir dabar priklauso jo giminaičiams.

Šiandien išlikę apleisti mūriniai rūmai ir trys ūkiniai pastatai slepiasi sulaukėjusių akacijų paunksmėje ir yra sunkiai matomi nuo panemune vingiuojančio kelio... Asimetrinio plano rūmai nepriskiriami jokiam konkrečiam stiliui ir yra avarinės būklės.

Šilgalių kaimo dvaras minimas XVIII a. Garsus šis dvaras tuo, kad po baudžiavos gyventojai pirmieji visoje Sūduvoje išsikraustė į viensėdžius. Dvaras dažnai minimas knygnešių pasakojimuose, vyskupo Pranciškaus Petro Būčio prisiminimuose, istoriko Jono Totoraičio knygose.

Vakarinėje gyvenvietės dalyje, ant Šešupės kranto, yra likęs buvusio dvaro kompleksas: perstatyti pagrindiniai rūmai, karvidė ir svirnas.